Laikraščio vedamajame straipsnyje Padėkos dienos proga buvo parašyta apie mokytoją, pirmos klasės mokiniams liepusią nupiešti, kam jie yra dėkingi. Pateikusi užduotį ji mąstė, jog šie vargingo ! rajono vaikai galėtų padėkoti nedaug už ką. Mokytoja numanė, kad dauguma mokinių pieš kalakutus ar maistu nukrautus stalus. Ji apstulbo, kai Duglas jai įteikė… vaikiškai primityviai nupieštą ranką.
Kieno tai ranka? Mokiniams atrodė, jog galbūt tai simbolis. Vienas vaikas piešinį paaiškino: „Manau, jog tai Dievo ranka, duodanti mums maisto”. Kitas suprato kitaip: „Tai ūkininko ranka, auginanti kalakutus”. Vėliau, kai visi įniko į darbą ir piešė toliau, mokytoja pasilenkė ties Duglo suolu ir paklausė, kieno iš tiesų toji ranka. Berniukas tyliai pratarė: „Mokytoja, tai jūsų ranka”.
Ji prisiminė, jog dažnai pertraukų metu nediduką ir vienišą berniuką paimdavo už rankos. Ji taip elgdavosi ir su kitais vaikais, bet Duglui tai buvo nepaprastai svarbu. Galbūt tai buvo ir jos Padėka už suteiktą galimybę nors ir menku darbu kažką duoti kitiems.
Nežinomas autorius
Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.