Alfredas Šimkus
Laimingas vakaras
Atėjo vakaras.
Toks didelis ir nepažįstamas.
Duris plačiai atvėrė
tartum pareigūnas.
Man pasirodė,
kad atėjo iš vaikystės,
girgždėdamas ir mosikuodamas, malūnas.
Jisai anuomet stebuklingai sukosi:
pasilypėjęs ant piliakalnio,
vis kaišioja pro tirštą rudenišką rūką
pūslėtas, tartum mano dėdės, letenas.
Iškiš, nutvers kažką nematomo
ir pasidaro toks galingas,
kad net užkrisdavo man žadas,
arčiau prie jo prislinkus…
Sutemo.
Kažkas toks didelis ir nepažįstamas
duris plačiai atvėrė tartum pareigūnas.
O gal tai tu,
atėjęs iš vaikystės,
galingas girgždantis malūnas?!
Jei taip,
tai skalsink dieve mūsų valandas.
Jonas Lapašinskas
Vakare prie ežero
Pabūkim šiandien
Vieni du.
Be priekaištų
Ir be skriaudų.
Nejau kas ežerą
Sudrums? —
Jisai kaip ašara
Skaidrus.
Linksma lakštingala
Pušy.
Ir tu — į pušį
Panaši.
Kasas paleidus
Ir basa.
Svaigi — kaip aidas,
Kaip rasa.
Balta delčia
Ir tiek balsų…
Taip gera čia,
Kad net baisu…
Užmigo ežeras.
Ir tu
Miegok tarp vasaros
Žiedų.
Onė Baliukonytė
Šventadienio vakaras
Šventadienio vakarą taip toli
Girdėti daina tyli.
Mieguisti paukščių balsai. Žali
Ant akmenų šešėliai.
Vijoklinėm rožėm žydi karšta
Mūsų ramiam krašte Vasara.
Sielos saldi našta —
Tartum sparnus pakėlei.
Suraibuliuoja vanduo gilus.
Grįžta namo į savo šilus
Medžiai. Žmonės vartus užkels.
Rankos — lyg baltos gėlės.
Sigitas Geda
Vakaro prašymas
Koks vakaras ilgas!
Kaip širdį man gelia!
Nuskinki jazminą,
Baltoji varnele!
Nuskink man jazmino
Balčiausių žiedų,
Sakyk man, kad žemėj
Tavęs nerandu.
Koks vakaras ilgas!
Tokio nemačiau!
Nuskink man, varnele,
Jazminą greičiau!
Nuskink man žiedelį
Iš pat pažemės,
Nuskink, savo lūpom
Lapus pažymėk.
Koks vakaras ilgas!
Baltoji varnele,
Nuskink man jazminą,
Ne baltą, tai žalią.
Nuskink man jazminą!
Neskinki, nereik…
Baltoji varnele,
Atskrisk ar ateik…
Mėlynas autobusiukas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980.
Henrikas Radauskas
Vakaras
Vakaras. Nereikia nieko,
Tik sėdėti ir žiūrėt,
Kaip ta saulė mus palieka,
Ir lyg vakaras žėrėt.
Ir matyt, kaip upėj gluosnis
Atsispindi ir lanka,
Ir kaip žemę ima glostyt
Šilto vakaro ranka.
Ir girdėt ties galva skrendant
Nepažįstamus paukščius,
Ir matyt į naktį brendant
Kažką murmančius medžius.
Taip sėdėti ir žiūrėti
Be jokios, jokios minties
Ir jau nieko nenorėti,
Nieko, nieko, net mirties.
Paulina Žemgulytė
Vakaras
Tavo akies veidrodžio
Gelmėn nunyra
Viso vakaro šventė
Sekundę matau
Tik savo veidą
Vos virpančiom blakstienom
Klausi
Ar taip?
Justinas Marcinkevičius
Toks vakaras
Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu —
vakaras toksai, kad nėr kur dėtis:
ir toksai net neišreiškiamas pilnumas,
ir lengvumas, mėlynas kaip dūmas,
ir toli, labai toli girdėtis.
Vakaras toksai, kad nėr kur dėtis.
Šiandien širdį pasivaikščioti išleisiu.
Aš tai neisiu, aš tai niekur neisiu.
Aš prašau: tik nesumindžiokit širdies!
1963