Eilėraščiai, eilės, poezija
BEVEIK LIGI ŠVENTOSIOSjėgom siaubingom – žeminkimės! jūra –vidaus vanduo ir išorės vanduosueina čia – ir kertasi; sugūra,prakiūra lyti, griuvenos, ruduo bangų mūšos neatitinka žingsnis,dvejoja vienis ir išsprūdęs „gal“ –kažko pradžia, tačiau kartu ir tvinksnissekundei stabtelėt ir suktelėt atgal nes ko dar eit kai toks...
ANGELAS IR SESUO ANGELIKA Naujagimis angelas, – jis dar negali paskristi, –Nusilpusiom rankom įkibęs į medžio šakelę,Vos girdimai rauda. jis bijo į žemę nukristi,Jis užverktą veidą į gęstantį debesį kelia.Našlaičiai, porom surikiuoti, mieguistame parkePraeina ploni ir geltoni kaip žydinčios pienės.„Sesute angelika, medyje angelas verkia.“„Ir...
Ant sausos šakos Sustingo varnas. Rudens pavakarė. Kiek ne rytiečių skaitytojų ranką prie širdies padėję galėtų pripažinti – taip, šis klasiko Bašio Macuo eilėraštis yra šedevras? O tokiu jis būtent ir laikomas haiku tėvynėje, Japonijoje. Kai perskaičiau visus komentarus ir paaiškinimus, logiškai aš galiu...
Janina Degutytė Praregėjimas Iš kur — iš kokios pasakos, iš vaikystės, iš sapno (tokių jau seniai nebesapnuojam) trys balti ėriukai žalioj palaukė), po senu išsikerojusiu klevu. Nereali ramybės valanda. Net nejauti savo kūno. Saldi kaip medus iliuzija. Tylos atokvėpis po audros. Praregėjimas prieš aklą...
Alfonsas Keliuotis Ilgesys Tavim persunkta žemė kiaurai, Tu visų kraštų ore esi! Tu mane nelaimingą darai. — Kaip išbėgt nuo tavęs, ilgesy? Tave užuodžiu kvape gėlių Ir duonos kasdieninės rūgšty. Tu tykoji ant visų kelių. — Kaip plėšrus paukštis viršun krenti. Tave randu bokalo...
IŠSILAUŠIU LAZDĄ… Išsilaušiu lazdą Riešutinę Ir klajot išeisiu Po gimtinę. Kožną žemės pėdą Pabučiuosiu, Kiekvienoj troboj Pasisvečiuosiu. Su visais dalgelį Pievoj trauksiu, Su visais ir pusrytėlių Kantriai lauksiu. Sužinosiu, ką galvoja Lankos, gojai, Ir kodėl tu šiąnakt Nemiegojai. O paskui širdy Sudėsiu dainą. Lai...
Algimantas Baltakis Aš tas, kuriam bus padaryta išimtis. Man rodos , kad manęs nelies jokia liga. Jei šausit į mane – Pro šalį lėks kulka. Nustumsit nuo uolos į prarają giliausią – Aš nežinau, kokiu būdu, Bet ir tada Įstengsiu rasti atramą ir liksiu...
Jolita Skablauskaitė Prieblandoje Prieblandoje per žalią pumpurų lietų ant kilimo atsisėda paveikslai, įžūlesni už karnavalo rūbus. Prieblandoje vandens krūptelėjimas tykus. Ir kažkas atsikelia iš tamsaus kampo… Tai gelsvas žodis, panašus į smulkią gėlytę, virpa ir virpa per šiltą lietų. Prieblandoje jauku kalbėti… Bronius Mackevičius...
Ineza Janonytė Vaikystė Suplaukia tylūs iš kerčių veidai. Vakaras — jaukus drugys — ant stalo tupi. Dosnia ranka senelė vėl dalina gerumo kiekvienam po dubenį. Ir tvyro prietema kambaryje. Kartu ir pienu, ir pelynais kvepia. Vis ima baimė, kad kažkas patamsyje baugus ir piktas...
Jurgis Baltrušaitis. AMŽIŲ ŽVAIGŽDYNAS Į Kalėdų žilą naktį aš žiūriu — Daug beglobės žemės žiburių, Daug žvaigždžių, žvaigždynų aš matau, Jų stebuklus, žemės kurmi, — tau! Kur tik žvelgsi, žėri atdarai Aukso bokštai, arkos, aukurai — Ar nemoki melstis, negali, Mano žemės prote, nebyly?...
Naujausi komentarai: