Ji suteikia energijos tarsi gliukozė – greitai, paprastai ir be šalutinio poveikio. Ištikus ūmiam laimės stygiui atsiminimų dėžutė tikrai padės, čia saugoma viskas, kas primena gražias dienas (suprantama, ir naktis). Žiūrint iš šalies jos turinys atrodo gana banalus: cukraus popierėlis iš Venecijos kavinės, leidžiantis iš naujo išgyventi netikėtą kelionę prie Adrijos jūros. Mažas aptriušęs meškutis atplyšusiomis ausimis, kurį jau nuo dvejų metų visur tampėmės. Nučiupinėta nuotrauka iš kelionės po Florenciją su abiturientų klase. Sudžiovinta rožė iš jaudinančio pasimatymo su pirmuoju „tikru” draugu. Mūsų numylėto kabrioleto „vabaliuko” raktų pakabukas – visi šie dalykai veikia kaip prisiminimų katalizatorius. Neišvaizdus dalykėlis dar ir šiandien sukelia tikras laimės jausmo kaskadas.
Visos šios džiaugsmo akimirkos – tai mūsų istorijos dalis, jos nepakartojamos ir be galo brangios. Todėl joms priklauso turėti prideramą vietą, kurioje galėtų snausti, kol mums jų vėl prireiks. Šiam tikslui galima įsigyti tvirtą metalinę dėžutę iš kanceliarinių prekių krautuvės arba dailiai išdabintą skrynutę. Tokią dėželę galima meniškai išrašyti, o vidų iškloti šlamančiu šilkiniu popieriumi. Tačiau tas, kas linkęs pasinerti į melancholišką nuotaiką ir mintyti: „Jau niekada nebebus taip gerai kaip anksčiau”, turėtų nuo šios kolekcijos laikytis atokiai. Nes ji yra tam, kad džiaugtumės visais nuostabiais išgyvenimais, o ne liūdėtume, jog jie praėjo. Šis rinkinys turi mus skatinti vis gausinti savo lobį naujais šauniais suvenyrais.
Menininko gyslelė. Rask savo laimės šaltinį
Vieni puikiai geba piešti šaržus, kiti iš prigimties yra fotografai mėgėjai, treti nuostabiai restauruoja baldus. Dar kitiems lengvai sekasi kurti apsakymus ar eilėraščius, o yra tokių, kurie, regis, jau nuo lopšio moka siūti. Kūryba turi begalę veidų – kiekvienas talentas nepanašus į jokį kitą, kiekvienas kūrinys savitas. Kai kurie jau nuo kūdikystės žino apie savo gabumus, kiti dar turi juos atrasti. Lengviausiai jie atsiskleidžia tada, kai atsipalaidavę leidžiame mintims klajoti. Kas man suteiktų ypač didelį džiaugsmą? Kaip norėčiau išreikšti save? Spontaniškai kylančios mintys dažnai yra geriausios, be to, juk pirmieji žingsniai nebūtinai turi iškart virsti begaline kelione. Smagu šį bei tą išmėginti, kai niekas nestovi už nugaros grasindamas pirštu. Pavyzdžiui, daugelis žmonių iš pradžių iššniukštinėja įvairiausius kursus, kad rastų geriausią saviraiškos būdą.
Dažnai kasdienybė praryja tiek daug laiko, kad užmirštame, kas mumyse slypi. Tuomet vertėtų skirti vietos kūrybiniams ieškojimams. Kad ir kas tai būtų, – siuvimas, laivų modelių konstravimas, dainavimas ar sušių vyniojimas, – svarbiausia, kad išsilaisvinsime nuo rezultatų reikalaujančios kasdienybės. Tik tuomet atsivers durys į nepaprastą laimės būseną – „tėkmę”. Tėkmėje mes visiškai susiliejame su tuo, ką darome, užmirštame viską aplinkui. Tas, kas atrado savyje kūrėjo gyslelę, turi asmeninį poilsio, ramybės ir pasitikėjimo savimi šaltinį.
Ištraukos iš: Jutta Oster „Vietoj šokolado. Visa, kas gali mus pradžiuginti“