Iš „Fausto“
Prarask šią dieną dykas, ir rytojus
Istoriją tą pačią pakartoja.
Neryžtingumas — naujas vis delsimas,
Ir dieną prarandi tik ją apraudant.
Ar nuoširdus esi? Tad būk budrus –
Drąsoj ir magija, jėga, ir genijus.
Tik įsitrauk, ir protas kais, —
Pradėk, ir darbas pasibaigs!
Johanas Volfgangas fon Gėtė (1749-1832)
Vokiečių poetas, dramaturgas ir prozininkas Johanas Volfgangas fon Gėtė (Johann Wolfgang von Goethe) domėjosi natūralia, organiška daiktų prigimtimi, ne idealistine jų charakteristika, ir žmogaus poreikiu tikėti savimi.
Johanas Volfgangas fon Gėtė — visuotinai pripažintas vienu iš didžiųjų kūrybingumo genijumi. Jis buvo tikra renesanso asmenybė. Gėtė ne tik siekė, bet ir pasiekė pasaulinį dramaturgo, novelisto, poeto, žurnalisto, tapytojo, valstybės veikėjo, švietėjo ir filosofo natūralisto statusą. Per savo aštuoniasdešimt dvejus gyvenimo metus jis nuveikė stulbinamai daug- poeto raštai sudaro šimtą trisdešimt tris didžiulius tomus, iš jų keturiolika skirti mokslui. Gėtė rašė pasakas, romanus, istorines dramas ir apvainikavo savo gyvenimą „Faustu“, vienu iš šiuolaikinės literatūros šedevrų.
Šiandien Gėtė mus stebina ne tiek kūrybiniu produktyvumu, kiek savo gyvenimo būdu. Poeto gyvenimas buvo visavertis ir neeilinis, kupinas daugybės pomėgių, persmelktas ekstazės dvasios. Gėtė buvo šlovingai gyvas, milžiniškos kūrybinės energijos žmogus. Jei leisimės šios didybės vedami šiandieniniame pasaulyje, tikrai turėsime ko pasimokyti.
Ši ištrauka iš „Fausto“ bene dažniausiai cituojama visoje literatūroje apie savęs tobulinimą. Jūs turbūt jau esate girdėję arba skaitę šeštąją eilutę: „Drąsoj ir magija, jėga ir genijus“. Ji cituota daugelyje knygų, įskaitant vieną iš manųjų, parašytą daugiau kaip prieš dvidešimt metų. Į šį šešiasdešimties kūrybingiausių protų išminties rinkinį įtraukiau ir šį visuotinai priimtą drąsos idealo apibūdinimą.
Sudarinėdamas šią knygą, aš kasdien skambindavau redaktorei ir telefonu diktuodavau naują medžiagą. Ir kiekvieną dieną ji pasakydavo kažką panašaus: „Veinai, tu mane stulbini! Nesuprantu, kaip sugebi per dieną apdoroti tiek daug medžiagos. Juk ne šiaip tai sukuri ir užrašai. Pirmiau tau reikia viską perskaityti ir ištyrinėti, paskui kūrybingai pakomentuoti, ką rašė šie filosofai ir poetai. Tu mane įkvėpi!“ Aš širdyje nusišypsodavau iš tokio komplimento ir atsakydavau, kad čia nėra didelės paslapties. Nuolatinį kūrybingumą paaiškina paskutinė čia pateiktos ištraukos eilutė: „Pradėk, ir darbas pasibaigs“.
Pradykinėjęs vieną dieną, ją prarasiu, ir rytoj bus tas pats, o galiausiai imsiu krimstis dėl prarasto laiko. Kai Gėtė klausia: „Ar nuoširdus esi?“, aš atsakau „taip“ ir tampu budrus. Aš stengiuosi vadovautis galingu patarimu, kurį užrašė aštuoniasdešimt dvejus metus daugelyje sričių šauniai pasidarbavęs žmogus.
Negalvokite apie darbo užbaigimą ar jo dydį. Tiesiog tučtuojau pradėkite. Jei reikia parašyti laišką ar kam nors paskambinti, padėkite šią knygą ir tai padarykite. Įsidėkite žymeklį ir pradėję darbą grįžkite bei užbaikite skaityti. Jūs suprasite, ką turėjo galvoje Gėtė, rašydamas: „Drąsoj ir magija, jėga ir genijus“.
Garsus Thomo Edisono posakis „Genijus yra vienas procentas įkvėpimo ir devyniasdešimt devyni procentai darbo“ moko mus būti budrius. Tas vienas procentas — tai savo minčių ir jausmų pripažinimas. Kad ; realizuotumėte talentą, turite pasiduoti įkvėpimui ir pradėti dirbti.
Paslaptį kaip sugebėjau visą su šia knyga susijusį darbą atlikti laiku, savo redaktorei paaiškinau taip: paprasčiausiai kasdien, kad ir kiek mane trukdytų, kad ir kiek būtų kitų rūpesčių, pradėdavau rašyti naują esė. Neprisiekinėdavau, kad ją užbaigsiu, tik pradėdavau. Ir ką gi – drąsoje iš tiesų glūdi jėga, magija bei genijus, nes pradėjęs skaityti, ieškoti bei rašyti pirmuosius sakinius aš nejučia užbaigdavau darbą. Ir tai tinka ne tik man.
Siūlau pasikabinti čia pateiktos Gėtės „Fausto“ ištraukos kopijas ten, kur dažniausiai būnate, kai bandote išvengti kokio nors darbo. Tai primins kūrybinius jūsų gyvenimo aspektus ir padės žengti drąsų pradžios žingsnį. Nenoras įsitraukti į veiklą jus kausto ir trukdo „įkaisti“ jūsų protui. Atidėliodami prarandate laiką. Vertingas poeto patarimas, kaip pradėti, padeda man užbaigti tai, ką rašau, reikiamu metu būti budriam bei išjudinti kitas savo gyvenimo sritis. Tai suteikia man pasitenkinimą, harmonijos bei pusiausvyros jausmą.
Užuot kalbėjęs apie ateitį, kai galėsime su žmona kur nors išvažiuoti ir pasidžiaugti vienas kitu, aš prisimenu, kad drąsa turi jėgą, o veiklumas įkaitina protą bei kūną. Todėl sakau: „Užteks kalbų. Dabar pat užsakykime vietas. Pasižymėsiu kalendoriuje, ir tai įvyks“. Ir tai visada išsipildo, kai pasipriešiname laiką ryjančiam dykinėjimui. Liovęsi tuščiai kalbėję mes sugalvojome daug panašių šeimyninių užsiėmimų, kurių niekada neatidėliojame.
Drąsiai veikti mus skatina žmogus, kuris pats buvo neįtikėtinai drąsus ir daug nuveikė. Atidžiai įsiskaitykite į Gėtės žodžius ir taikykite juos, kad iš jūsų minčių pasaulio kai kas pereitų į materialiąją šiandienos realybę. Pradėkite, ir pamatysite, kaip magiškai tai veikia.
Drąsą praktikuodami taip, kaip „Fausto“ ištraukoje mini Gėtė, išbandykite šiuos pasiūlymus:
• Užsirašykite penkis dalykus, apie kuriuos jau kiek laiko galvojate, bet dėl kažkokios priežasties nesugebate jų įgyvendinti. Vien užrašymas jau ir bus pirmasis žingsnis.
• Dabar, kad ir kokį vidinį pasipriešinimą jaustumėte, tiesiog pradėkite pirmąjį darbą. Kitas keturias dienas lygiai taip pat imkitės likusiųjų. Neįsipareigokite sau užbaigti darbo, paprasčiausiai jį pradėkite. Jūs suprasite, ką turėjo galvoje Gėtė sakydamas, kad darbas įkaitina protą.
• Nebesiteisinkite, kodėl nepasiekėte savo gyvenime tikrai svarbių dalykų. Pagrindinė priežastis, kodėl neužbaigėte kokio nors darbo, yra tai, kad jo nė nepradėjote. Visi pasiteisinimai yra tik pasiteisinimai. Ir jūs savo širdyje tai žinote.
• Stenkitės būti tarp veiklių žmonių. Sukiokitės šalia tų, kurie demonstruoja savo drąsą. Ir priešingai – venkite tų, kurie skatina jus atsiprašinėti ir teisintis. Saugokite savo energiją neužterštą.
Ištrauka iš knygos: „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“. Wayne W. Dyer