#amp-mobile-version-switcher{left:0;position:absolute;width:100%;z-index:100}#amp-mobile-version-switcher>a{background-color:#444;border:0;color:#eaeaea;display:block;font-family:-apple-system,BlinkMacSystemFont,Segoe UI,Roboto,Oxygen-Sans,Ubuntu,Cantarell,Helvetica Neue,sans-serif;font-size:16px;font-weight:600;padding:15px 0;text-align:center;-webkit-text-decoration:none;text-decoration:none}#amp-mobile-version-switcher>a:active,#amp-mobile-version-switcher>a:focus,#amp-mobile-version-switcher>a:hover{-webkit-text-decoration:underline;text-decoration:underline}:where(.wp-block-button__link){border-radius:9999px;box-shadow:none;padding:calc(.667em + 2px) calc(1.333em + 2px);text-decoration:none}:where(.wp-block-columns){margin-bottom:1.75em}:where(.wp-block-columns.has-background){padding:1.25em 2.375em}:where(.wp-block-post-comments input[type=submit]){border:none}:where(.wp-block-cover-image:not(.has-text-color)),:where(.wp-block-cover:not(.has-text-color)){color:#fff}:where(.wp-block-cover-image.is-light:not(.has-text-color)),:where(.wp-block-cover.is-light:not(.has-text-color)){color:#000}:where(.wp-block-file){margin-bottom:1.5em}:where(.wp-block-file__button){border-radius:2em;display:inline-block;padding:.5em 1em}:where(.wp-block-file__button):is(a):active,:where(.wp-block-file__button):is(a):focus,:where(.wp-block-file__button):is(a):hover,:where(.wp-block-file__button):is(a):visited{box-shadow:none;color:#fff;opacity:.85;text-decoration:none}@keyframes turn-on-visibility{0%{opacity:0}to{opacity:1}}@keyframes turn-off-visibility{0%{opacity:1;visibility:visible}99%{opacity:0;visibility:visible}to{opacity:0;visibility:hidden}}@keyframes lightbox-zoom-in{0%{transform:translate(calc(( -100vw + var(--wp--lightbox-scrollbar-width) ) / 2 + var(--wp--lightbox-initial-left-position)),calc(-50vh + var(--wp--lightbox-initial-top-position))) scale(var(--wp--lightbox-scale))}to{transform:translate(-50%,-50%) scale(1)}}@keyframes lightbox-zoom-out{0%{transform:translate(-50%,-50%) scale(1);visibility:visible}99%{visibility:visible}to{transform:translate(calc(( -100vw + var(--wp--lightbox-scrollbar-width) ) / 2 + var(--wp--lightbox-initial-left-position)),calc(-50vh + var(--wp--lightbox-initial-top-position))) scale(var(--wp--lightbox-scale));visibility:hidden}}:where(.wp-block-latest-comments:not([data-amp-original-style*=line-height] .wp-block-latest-comments__comment)){line-height:1.1}:where(.wp-block-latest-comments:not([data-amp-original-style*=line-height] .wp-block-latest-comments__comment-excerpt p)){line-height:1.8}:where(.wp-block-navigation.has-background .wp-block-navigation-item a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation.has-background .wp-block-navigation-submenu a:not(.wp-element-button)){padding:.5em 1em}:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-item a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-submenu a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-submenu button.wp-block-navigation-item__content),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-pages-list__item button.wp-block-navigation-item__content){padding:.5em 1em}@keyframes overlay-menu__fade-in-animation{0%{opacity:0;transform:translateY(.5em)}to{opacity:1;transform:translateY(0)}}:where(p.has-text-color:not(.has-link-color)) a{color:inherit}:where(.wp-block-post-excerpt){margin-bottom:var(--wp--style--block-gap);margin-top:var(--wp--style--block-gap)}:where(.wp-block-preformatted.has-background){padding:1.25em 2.375em}:where(.wp-block-pullquote){margin:0 0 1em}:where(.wp-block-search__button){border:1px solid #ccc;padding:6px 10px}:where(.wp-block-search__button-inside .wp-block-search__inside-wrapper){border:1px solid #949494;box-sizing:border-box;padding:4px}:where(.wp-block-search__button-inside .wp-block-search__inside-wrapper) :where(.wp-block-search__button){padding:4px 8px}:where(.wp-block-term-description){margin-bottom:var(--wp--style--block-gap);margin-top:var(--wp--style--block-gap)}:where(pre.wp-block-verse){font-family:inherit}:root{--wp--preset--font-size--normal:16px;--wp--preset--font-size--huge:42px}html :where(.has-border-color){border-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-top-color]){border-top-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-right-color]){border-right-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-bottom-color]){border-bottom-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-left-color]){border-left-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-width]){border-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-top-width]){border-top-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-right-width]){border-right-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-bottom-width]){border-bottom-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-left-width]){border-left-style:solid}html :where(amp-img[class*=wp-image-]),html :where(amp-anim[class*=wp-image-]){height:auto;max-width:100%}:where(figure){margin:0 0 1em}html :where(.is-position-sticky){--wp-admin--admin-bar--position-offset:var(--wp-admin--admin-bar--height,0px)}@media screen and (max-width:600px){html :where(.is-position-sticky){--wp-admin--admin-bar--position-offset:0px}}:where(.wp-block-group.has-background){padding:1.25em 2.375em}amp-img.amp-wp-enforced-sizes{object-fit:contain}amp-img img,amp-img noscript{image-rendering:inherit;object-fit:inherit;object-position:inherit}.amp-wp-enforced-sizes{max-width:100%;margin:0 auto}html{background:#0a5f85}body{background:#fff;color:#353535;font-family:Georgia,"Times New Roman",Times,Serif;font-weight:300;line-height:1.75}p,figure{margin:0 0 1em;padding:0}a,a:visited{color:#0a5f85}a:hover,a:active,a:focus{color:#353535}.amp-wp-meta,.amp-wp-header div,.amp-wp-title,.amp-wp-tax-category,.amp-wp-comments-link,.amp-wp-footer p,.back-to-top{font-family:-apple-system,BlinkMacSystemFont,"Segoe UI","Roboto","Oxygen-Sans","Ubuntu","Cantarell","Helvetica Neue",sans-serif}.amp-wp-header{background-color:#0a5f85}.amp-wp-header div{color:#fff;font-size:1em;font-weight:400;margin:0 auto;max-width:calc(840px - 32px);padding:.875em 16px;position:relative}.amp-wp-header a{color:#fff;text-decoration:none}.amp-wp-article{color:#353535;font-weight:400;margin:1.5em auto;max-width:840px;overflow-wrap:break-word;word-wrap:break-word}.amp-wp-article-header{align-items:center;align-content:stretch;display:flex;flex-wrap:wrap;justify-content:space-between;margin:1.5em 16px 0}.amp-wp-title{color:#353535;display:block;flex:1 0 100%;font-weight:900;margin:0 0 .625em;width:100%}.amp-wp-meta{color:#696969;display:inline-block;flex:2 1 50%;font-size:.875em;line-height:1.5em;margin:0 0 1.5em;padding:0}.amp-wp-article-header .amp-wp-meta:last-of-type{text-align:right}.amp-wp-article-header .amp-wp-meta:first-of-type{text-align:left}.amp-wp-byline amp-img,.amp-wp-byline .amp-wp-author{display:inline-block;vertical-align:middle}.amp-wp-byline amp-img{border:1px solid #0a5f85;border-radius:50%;position:relative;margin-right:6px}.amp-wp-posted-on{text-align:right}.amp-wp-article-featured-image{margin:0 0 1em}.amp-wp-article-featured-image img:not(amp-img){max-width:100%;height:auto;margin:0 auto}.amp-wp-article-featured-image amp-img{margin:0 auto}.amp-wp-article-content{margin:0 16px}.amp-wp-article-content .wp-caption{max-width:100%}.amp-wp-article-content amp-img{margin:0 auto}.wp-caption{padding:0}.amp-wp-article-footer .amp-wp-meta{display:block}.amp-wp-tax-category{color:#696969;font-size:.875em;line-height:1.5em;margin:1.5em 16px}.amp-wp-comments-link{color:#696969;font-size:.875em;line-height:1.5em;text-align:center;margin:2.25em 0 1.5em}.amp-wp-comments-link a{border-style:solid;border-color:#c2c2c2;border-width:1px 1px 2px;border-radius:4px;background-color:transparent;color:#0a5f85;cursor:pointer;display:block;font-size:14px;font-weight:600;line-height:18px;margin:0 auto;max-width:200px;padding:11px 16px;text-decoration:none;width:50%;-webkit-transition:background-color .2s ease;transition:background-color .2s ease}.amp-wp-footer{border-top:1px solid #c2c2c2;margin:calc(1.5em - 1px) 0 0}.amp-wp-footer div{margin:0 auto;max-width:calc(840px - 32px);padding:1.25em 16px 1.25em;position:relative}.amp-wp-footer h2{font-size:1em;line-height:1.375em;margin:0 0 .5em}.amp-wp-footer p{color:#696969;font-size:.8em;line-height:1.5em;margin:0 85px 0 0}.amp-wp-footer a{text-decoration:none}.back-to-top{bottom:1.275em;font-size:.8em;font-weight:600;line-height:2em;position:absolute;right:16px}.amp-wp-b6a507d:not(#_#_#_#_#_){margin:8px auto;text-align:center;display:block;clear:both} /*# sourceURL=amp-custom.css */Jautrumas – problema ar dovana? - Mintys.lt
Mintys.lt

Jautrumas – problema ar dovana?

Mislav Marohnić

„Jie juk pamišę“, – apie šokančius kalbėjo tie, kurie nesugebėjo girdėti muzikos. F. Nietzsche

„Jie juk pamišę“, – apie šokančius kalbėjo tie, kurie nesugebėjo girdėti muzikos. F. Nietzsche

Dažnai girdite žodžius „baik dramatizuoti“, „per daug giliniesi“, „nesureikšmink smulkmenų“? Atsidūrę triukšmingoje aplinkoje jaučiatės nejaukiai ir norite kuo greičiau susirasti ramesnį kampelį? Susigraudinate, žiūrėdami liūdną filmą ar klausydami už širdies griebiančios istorijos?

Jeigu šiose situacijose atpažįstate save, tikėtina, kad esate ypač jautrus žmogus (angl. highly sensitive person). Šį terminą savo akademiniame darbe prieš porą dešimtmečių pirmą sykį pavartojo klinikinės psichologijos mokslų daktarė Elaine Aron, kuri iki šiol daugiausia dėmesio skiria šiam fenomenui tirti.

Šiuolaikinės princesės ar princai ant žirnio jaučia ir pasaulį suvokia daug jautriau bei stipriau nei kiti (ryški šviesa jiems atrodo dar ryškesnė, o įkyrus žadintuvo garsas – kur kas labiau erzinantis nei kitiems žmonėms). Jie labiau sužadinami aplinkos veiksnių ir pastebi subtilias detales, į kurias kiti neatkreipia dėmesio: kokiu žvilgsniu kažkas pažiūrėjo, kaip nusišypsojo, kas buvo nutylėta ir pan.

Jei išsiskiriate padidėjusiu jautrumu ir išgirdę sakant „neimk į galvą“ norite atšauti „toks jau esu“, formaliai esate teisūs, nes jautrumas iš esmės yra prigimtinis. Maždaug kas penktas žmogus jau nuo ankstyvų dienų išsiskiria paaštrėjusia reakcija į aplinką. Žinoma, situaciniai veiksniai – kur gyvename, kaip esame auklėjami, su kokiais žmonėmis bendraujame – mūsų jautrumą gali slopinti arba išryškinti.

Žvilgsnis iš arčiau

Kiekvieną žmogų kas akimirką veikia daugybė vidinių ir išorinių dirgiklių, tačiau daugumos jų tiesiog nepaisome – mūsų dėmesį atkreipia tik labai nedidelė dalis. Jautrūs žmonės į save visko sugeria daugiau: jie turi gerokai jautresnę nervų sistemą ir apdoroja informaciją kur kas giliau bei nuodugniau. Anot E. Aron, tai tarsi papildoma pora akinių ant nosies, kai visas mus supantis pasaulis matomas ryškiau ir aiškiau.

Padidėjusio jautrumo žmones smarkiau veikia aplinkinių nuotaikos ir emocijos. Be to, jie sunkiau ištveria skausmą, alkį, troškulį, stipriau reaguoja į kofeiną ir vaistus. Tai anaiptol nereiškia, kad esate nuolat nerimaujantis, neurotiškas ir nelaimingas žmogus, tačiau jei ankstyvieji gyvenimo etapai buvo neatsiejami nuo sukrečiančios ir traumuojančios patirties, tikimybė susirgti su stresu susijusiomis ligomis yra didesnė, palyginti su kitais.

Princesės ir princai ant žirnio išsiskiria iš aplinkos savo aštriu protu ir sąmoningumu. Jie pastebi tokius subtilius dalykus, kad aplinkiniai dažnai stebisi jų intuicija: regis, šie žmonės kartais tiesiog pjausto situaciją daug smulkesniais sluoksniais ir natūraliai žino, ką daryti. Iš tiesų žinojimas susijęs su tuo, kad jie priima ir apdoroja tą informaciją, kurią kiti žmonės praleidžia pro akis.

Jautrus darbuotojas yra nepakeičiamas, jei atliekant užduotis reikia budrumo, tikslumo ir greičio. Jis moka labai gerai susikaupti ir darbą atlikti su begaline kantrybe bei tikslumu (nors geriausiai jam sekasi dirbti tada, kai aplinkoje nėra blaškančių veiksnių). Jis mokosi savaime, natūraliai – kartais atrodo, kad gerte sugeria informaciją. Dėl ypatingo dėmesio detalėms ne tik pats išvengia klaidų, bet ir pastebi net smulkių netikslumų, kurių padaro kiti.

Didžiausi iššūkiai prasideda tada, kai stimuliacija labai stipri ir ilgalaikė. Tuomet pagrindinė jautrių žmonių savybė – žiūrėjimas į pasaulį lyg pro didinamąjį stiklą – neretai ima kišti koją. Tai, kas kolegą jaudina tik truputį, jautriam žmogui atrodys rimta problema. Tai, kas kitam bus rimta problema, jautriam žmogui gali tapti kone nepakeliama. Stresinės situacijos jį sekina, vargina ir skatina sulįsti į savo kiautą, atsiriboti nuo viso aplinkinio pasaulio.

Įstrigę tarp kraštutinumų?

Mes visi tam tikra prasme priklausome nuo kitų, bet jautrūs žmonės į buvimą viešumoje žiūri daug rimčiau. Situacijos, susijusios su daugybe dirgiklių, jiems neatrodo patrauklios: tai didžiuliai renginiai, dideli vakarėliai, būriai nepažįstamų žmonių. Tiesa, 30 proc. jautrių žmonių vis dėlto yra socialiai ekstravertiški (pastariesiems grupės ir susibūrimai patinka, o ir draugų jie turi daugiau).

Tokiems žmonėms būdingas stipriai išreikštas jautrumas ir savisaugos instinktas. Pavyzdžiui, gavus kvietimą į didelį susibūrimą, natūrali pirminė reakcija bus tokia: „Na jau ne, aš ten tik raudonuosiu, drėks delnai, o širdis lips iš krūtinės. Verčiau liksiu namie ir ramiai paskaitysiu knygą.“

Tiesa, tokia streso vengimo strategija, ypač taikoma nuolat, dažnai smogia kitu galu. Tarkime, jus gąsdina mintis lipti ant scenos ir kalbėti didelei auditorijai, todėl bandote išsisukti iš kiekvienos situacijos, kur reikia stoti prieš minią žmonių ir kalbėti viešai. Manote, taip jausitės ramiau ir gyvensite be streso? Labiau tikėtina, kad, kurį laiką vengus viešojo kalbėjimo, nerimas pasisės dar plačiau. Tada net paprastas savaitinis kolegų susirinkimas su kava ir spurgomis pradės atrodyti kaip iššūkis, kai žodžiai stringa gerklėje ir atrodo, kad visų akys sminga į jus. Taip vis giliau susisukate į savo kokoną, o pasitikėjimas savimi mažėja.

Kitas kraštutinumas, kai mūsų organizmas toks sužadintas ir turime tiek idėjų bei kūrybinio potencialo, kad griebiamės visko iš eilės: bėgame iš vieno susitikimo į kitą, persidirbame, neturime laiko sportuoti ar tinkamai maitintis, rytus gausiai užpilame kava, o vakarus laistome vynu, norėdami atleisti vadeles po pragariškai įtemptos dienos. Taip bandome persiplėšti ir labai save sekiname.

Rimčiausia užduotis jautriam žmogui – susitaikyti, kad tam tikra prasme stresas visada bus šalia, nes savo jautrumą visur nešamės kartu. Tačiau reikia mokėti jį prisijaukinti ir visose gyvenimo srityse siekti pusiausvyros. Kartais reikia save šiek tiek stumtelėti, kad gyventum visavertį gyvenimą, kupiną emocijų ir potyrių, pavyzdžiui, motyvuoti save keliauti, bendrauti, sportuoti ir ryžtis nueiti į tą vakarėlį, kuriame ir vėl teks sakyti tostą. Be to, labai svarbus saikas: būtina stebėti savo pojūčius ir laiku nuspausti stabdžius, kad neperdegtum. Kitaip nuolatinis diskomfortas nubrauks didelę dalį gyvenimo spalvų ir skonio.

Jautrumas darbe

Įprasta įsivaizduoti, kad tipinis karjeristas puikiai jaučiasi chaotiškoje aplinkoje, lengvai įveikia stresą ir greitai prisitaiko prie iššūkių bei netikėtumų. Gero darbuotojo standartai neretai atrodo nesuderinami su jautria prigimtimi, pradedant susitikimais ir viešu kalbėjimu, baigiant komandiruotėmis ir ilgomis darbo valandomis.

Tačiau iš tiesų praktiškai nėra dalykų, kurių jautrus žmogus negalėtų daryti. Svarbu tik mokėti atrasti jam labiausiai tinkantį stilių. Dažnai šie žmonės yra apdovanoti daugybe gebėjimų: smalsumu, stipriu nepriklausomybės poreikiu, intuityvumu, emociniu jautrumu, estetikos pojūčiu ir pastabumu detalėms.

Atskleisti potencialą trukdo keletas veiksnių, iš jų pirmuoju smuiku dažnai griežia nepasitikėjimas savimi. Konfliktų vengiantys jautrūs žmonės persistengia siekdami įtikti kitiems. Jiems gali sunkiau sektis komandiniame darbe. Viena vertus, jie nori pritapti, kita vertus, dažnai kritiškai vertina kolegų atliktą darbą, nes jame pastebi klaidų ir netikslumų, kurių kiti nemato. Emocinis jautrumas ir empatija irgi ne visada padeda – neretai pasitaiko, kad jautrūs žmonės patys to nenorėdami įsivelia į tarpusavio santykių nagrinėjimą, o profesiniame kontekste tai gali būti labai slidus dalykas.

Turbūt nenustebsite išgirdę, kad jautrūs žmonės dažnai siekia laisvo darbo grafiko arba būti patys sau darbdaviai. Taip jie jaučiasi esantys savo laiko šeimininkai, turintys daugiau kontrolės savo rankose: jie gali valdyti stimuliacijos kiekį ir apriboti kontaktą su kitais iki tokio lygio, kuris jiems parankus. Paprasčiau kalbant, susitikimų su kolegomis ir vadovais smarkiai sumažėja.

Kitas svarbus aspektas – jei esate intravertas (o tokie yra 70 proc. jautrių žmonių), gali kilti pagunda atsiskirti nuo kitų žmonių ir nebebendrauti. Kuo labiau atsiskiriame, tuo labiau slopsta mūsų socialiniai įgūdžiai. Todėl, atėjus laikui pasirodyti viešumoje, pristatyti savo darbus, paaiškinti, parduoti, priimti kritiką ar pan., tai gali sukelti perdėtai didelį stresą.

Todėl daugiausia išlošia tie, kas sugeba suderinti darbą ir poilsį, nepersitempti ir išlaikyti normalų sužadinimo lygį. Esant poreikiui, svarbu leisti sau atsiskirti ir pabūti vienam su savo mintimis, tačiau vis tiek palaikyti santykius su bendruomene ir neprarasti ryšio su aplinkiniais žmonėmis.

Patarimai

Nesistenkite pasitaisyti. Taip, jūsų nervų sistema jutiminę informaciją apdoroja šiek tiek kitaip nei daugumos žmonių, tačiau tai nėra nei trūkumas, nei nuosprendis, nei diagnozė. Jausitės kur kas geriau, jei mažiau galvosite apie tai, kaip pasitaisyti, ir labiau susitelksite į tai, kaip gyventi darniai su savo jautria prigimtimi.

Ieškokite įkvepiančių pavyzdžių. Jaučiatės keisti, vieniši, kitokie? Iš tiesų tokių kaip jūs yra daugiau – svarbu juos surasti ir stengtis su jais praleisti daugiau laiko. Daug pasiekę, gyvenimu besimėgaujantys jautrūs žmonės gali būti puikus įkvėpimas ir paskata siekti daugiau. Jie ne tik aiškiau supras jūsų savijautą nei dauguma kitų, bet, tikėtina, ir pasidalys patirtimi, kaip nustoti savęs gailėtis ir išnaudoti savo išskirtinumą.

Sugerkite pozityvumą kaip kempinė. Kiekvieno mūsų tikrovė yra subjektyvi. Ji priklauso nuo to, kokią informaciją atrenka mūsų smegenys, kaip ją apdoroja ir interpretuoja. Juk pažįstate tokių, kurie lyg užsiprogramavę pastebi vien negatyvius dalykus? Tiesa, jautrius žmones labiau nei kitus sukrečia neigiamos mintys ir nemaloni patirtis, tačiau yra ir šviesioji pusė: pozityvios idėjos ir malonios situacijos juos irgi veikia stipriau nei aplinkinius. Svarbu šių situacijų aktyviai ieškoti ir nebijoti į jas pasinerti visa galva. Ir net jei išorinės aplinkybės (kurių lyg tyčia negalite kontroliuoti) kelia stresą, prisiminkite: jūsų savijautą kuria jūsų mintys ir jūs esate didesnis jų šeimininkas, nei kartais norisi pripažinti.

Pažvelkite į savo „trūkumus“ kitaip. Tai, ką laikote savo trūkumais, pavyzdžiui, perfekcionistinį dėmesį detalėms, iš tiesų gali jums labai praversti. Ir laimingi, ir nelaimingi jautrūs žmonės dažnai išsiskiria tuo pačiu savybių komplektu. Skirtumas tas, kad vieni į tai žiūri kaip į pečius slegiančią naštą, kiti – kaip į unikalią dovaną, kurią reikia vertinti. Jūsų intuicija, pastabumas ir gebėjimas visada žvelgti giliau yra stiprybės, kurių dauguma žmonių neturi ir kurias nelengva išsiugdyti net labai stengiantis.

Apsibrėžkite sveikas ribas, bet nestatykite nepermušamos sienos. Mes užaugę kultūroje, kur beprotiški tempai ir skubėjimas yra neatsiejama kasdienybės dalis. Rungtyniavimas, konkurencija ir stresas laikomi gyvenimo varikliu, o principas „išlieka tik stipriausi“ įsišaknijęs taip giliai, kad jį sunku net paklibinti. Ir tai tikrai nėra blogai – kaip tik dėl ambicijų ir nuolatinio sėkmės siekimo darome pažangą ir veržiamės į priekį neįtikėtinai sparčiai.

Jautrus žmogus dažnai jaučiasi sutrikęs: ar bandyti prisitaikyti prie visų, ar nuleisti rankas? Pirmuoju atveju jį dažnai išmuša iš vėžių kitų žmonių konkurencinga energija. Norėdamas prilygti kolegoms ir išvengti neprognozuojamų situacijų, jis kiekvieną žingsnį dešimt kartų permąsto: planuoja, analizuoja, ieško atsakymų. Persitempia. Antruoju atveju jautrus žmogus pasiduoda apatijai ir užsitveria sienomis: atsiskiria nuo žmonių, nustoja bendrauti, paguodos ieško alkoholyje ar vaistuose.

Ką daro sėkmės lydimi jautrūs žmonės? Jie pasikliauja intuicija ir nesistengia nertis iš kailio dėl kitų. Savo pačių poreikius iškėlę aukščiau kitų, išmoksta sakyti „ne“ ir neverčia savęs bėgti su banda, jei kūnas tuo metu prašosi trupučio ramybės ir vienatvės.

Neužgniaužkite emocijų. Emocijų slopinimas – tai, ką yra išbandęs kone kiekvienas jautrus žmogus. Net jei pasiseka įtikinti aplinkinius, kad esate atsipalaidavę ir jums niekas nerūpi, savo organizmo dažniausiai apgauti nepavyksta. Jis lieka įsitempęs ir toji vidinė įtampa vis auga, artėdama prie perdegimo ribos. Giliai širdyje turbūt ir patys žinote, kad tikrasis jūsų potencialas atsiskleis tik tada, kai sąmoningai priimsite sprendimą šiek tiek atleisti vadeles.

– – –

Turite dovaną giliai mąstyti. Galite ją panaudoti tam, kad kasdienybėje atrastumėte daug mažų džiaugsmų, kurių kiti žmonės nepastebi. Turite dovaną giliai jausti. Galite ją panaudoti tam, kad susidraugautumėte su kiekviena emocija visoje margoje paletėje ir atrastumėte savo saugią salelę, kur nebūsite nei per daug užslopinti, nei pernelyg sužadinti.

Šiuolaikiniams princams ir princesėms ant žirnio svarbiausia būti drąsiems. Nesustoti šokti – nesvarbu, ką sako tie, kas nesugeba girdėti muzikos. Net jei kartais atrodo, kad esate vieni, vos per kelis žingsnius yra daugiau tokių kaip jūs. Patyliukais gyvenančių tuo pat ritmu, pagal tą pačią muziką. Jie galbūt vis dar nedrąsūs ir iki galo nepasiryžę, bet tikrai laukia progos, kada galės prie jūsų prisijungti.

Autorė: Milda Pajarskaitė

Exit mobile version