Mano protas – mano karalystė
Manoji karalystė – protas.
Jame randu tokius džiaugsmus,
Kurie pranoks visas miglotas
Gėrybes šio pasaulio mūs.
Daugiau norėčiau, nei valdau,
Bet protas draudžia geisti to.
Nei princo šlovei, aukso gausai,
Nei pergalėms kovų aršių,
Nei puošmenai minties menkiausiai,
Nei formoms, žavinčioms grožiu,
Aš nevergausiu niekada
Ir mano nuomonė tvirta.
Matau, kaip daugelis kankinas,
Iškilę krinta iš aukštai;
Matau, viršūnėj vienas kitas
Dar bando įsikibt tvirtai;
Ir jiems baisu, ir jiems sunku;
Bet protas vengia jų vargų.
Esu laimingas ir turtingas nes to užtenka, ką turiu;
Valdžios man siekti nepritinka;
Protu aš kliaujuosi apdairiu.
Ir nei karaliaus karūna
Mielesnė proto dovana.
Kažkas daug turi, bet dar siekia’
Turiu mažai, bet man gana.
Turtingi iš tiesų – bejėgiai,
O man dosni ir ši diena.
Jie skursta, man apstu, šaunu;
Jie skundžiasi, ašen gyvenu.
Nėra džiugu, jei jie suklysta,
Nėra skaudu, jei sekas jiems;
Manasis protas nepaklysta,
Nepavaldus geismams menkiems.
Nevengiu priešų, nei draugų,
Tyram ir mirt nebus baugu.
Kažkam vien geismas kūną valdo,
Jo sieloj pikta bei žiauru,
Ir jokie turtai nenumaldo
Juodžiausių kėslų ir aistrų.
Bet viską, ko norėtųs man,
Atstoja proto ramuma.
Man sveikata – brangiausias turtas,
O sąžinė nesutepta;
Nei kyšiais, nei apgaulėm, burtais
Nesinaudojau niekada.
Ir mirsiu taip, kaip gyvenu;
Tad sekit pavyzdžiu manu!
Seras Edwardas Dyeris (1543-1607)
Elžbietos laikų anglų poetas seras Eduardas Dyeris labiausiai išgarsėjo savo eilėraščio „Mano karalystė – protas” pradžia.
Šešiolikto amžiaus dvariškis ir poetas Seras Edwardas Dyeris savo laikais buvo labai populiarus, tačiau jo eilėraščių išliko tik keletas. Čia pateiktas kūrinėlis – bene geriausiai žinomas iš išlikusiųjų. Aš jau seniai mėgstu šį eilėraštį apie proto jėgą. Jo rimai sklandūs, jį lengva skaityti, ir atrodo, kad jis kalba tiesiogiai man.
Užtikrinu jus – mėgstu šį eilėraštį ne todėl, kad turiu tokią pat pavarde kaip jo autorius. Esu gavęs šimtus šio eilėraščio kopijų iš viso pasaulio – laiškuose. Žmonės klausė, ar nesu Edwardo Dyerio giminė. Nors mano knygose vystomos temos, atrodo, idealiai atitinka antraštę „Mano karalystė – protas”, nemanau, kad Serą Edwardą ir mane sieja biologinis ryšys. Vis dėlto kiekvieną kartą perskaitęs jo eilėraštį, aš atsilošiu ir bandau pamąstyti šioje karalystėje, savo prote.
Poetas rašo, kaip malonu atsiriboti nuo visko, įskaitant savo kūną, ir pabūti nurimusio proto karalystėje. Ar kada nors susimąstėte, kokia nuostabi jūsų esybės dalis yra protas? Jo nematote ir negalite paliesti. Jis nėra substancija, neturi ribų ir vietos nei erdvėje, nei laike. Vis dėlto jis visada su jumis, vadovauja kiekvienai jūsų gyvenimo sričiai. Tai jūsų karalystė, kurioje valdžios teise galite pasinaudoti tik jūs. Protas – tai vieta, kur esate laisvas, kur neįsiverš kiti, kur galite rasti priebėgą, kai aplinkui siaučia sumaištis. Tai nuostabus neregimas protas. Pripažinkite jo galią ir plačias valdas.
Jei geidžiate kažko, kas jums pakenktų, prisiminkite poeto žodžius: „Bet protas draudžia geisti to”. Dyeris kalba apie galimybę pasirinkti. Supraskite – jūs turite pasirinkimo galią. Dėl savo blogų įpročių nekaltinkite kitų. Leiskitės į vidinę karalystę, kur protas gali priimti sprendimus, galingesnius už jūsų įnorius. Kai bet kokia kaina norėdami pasiekti pergalę pralaimite, galite kaltinti visuomenę arba leistis į savo vidinę karalystę ir paprašyti proto tarnauti aukščiausiajam gėriui – ne tik jūsų, bet visų labui.
Niekas mūsų neverčia siekti daugiau negu reikia, bet kokia kaina vaikytis sėkmės ar nuolat ieškoti kitų pritarimo. Mes patys nusprendžiame taip išnaudoti tą neregimą paslaptį savyje, savo prote. Edvvardo Dyerio žodžiais, netrūksta tokių, kurie turi per daug, bet trokšta dar daugiau. „Turtingi iš tiesų – bejėgiai, o man dosni ir ši diena.” Jis stebi kaip kankinasi kiti, niekada nepasitenkinantys ir siekiantys to neapčiuopiamo. „Jie skursta, man apstu, šaunu; jie skundžias, ašen gyvenu” Eilėraštyje sakoma, jog visada galima pasiduoti godulystei, tapti sėkmės auka ir gyventi baimėje arba nuspręsti: „Bet protas vengia jų vargų”. Žinokite: šiuos pasirinkimus daro jūsų protas. Niekas kitas. Jūs galite būti be galo laimingi ir patenkinti, kaip kad šioje eilutėje sako poetas. „Esu laimingas bei turtingas, nes to užtenka, ką turiu”.
Jūsų protas nori ir gali padovanoti jums ramų gyvenimą. Pakeitę savo mąstymą galite pradėti gyventi kitaip. Nuolat grįždami j savo vidinę karalystę jūs kuriate dosnumo, o ne stygiaus kupiną gyvenimą. Jūs visada galite būti ramus savo prote.
Kiekvienas jūsų būgštavimas ateina ne iš išorės, o iš vidaus. Išvalę iš vidinės karalystės visas gyvenimo nuosėdas galite atsikratyti net mirties baimės. Tai palaimos būsena, kurią Seras Edwardas Dyeris apibūdino žodžiais: „Tyram ir mirt nebus baugu”.
Tvarka jūsų karalystėje priklausys nuo to, kaip įvairiomis situacijomis pasinaudosite savo protu. Jūs – karalius, aukščiausias valdovas. Niekas negali jūsų nuliūdinti, jei nepasiduos karališkas protas. Niekas negali jūsų prislėgti be jūsų pačių sutikimo. Niekas jūsų neįžeis, jei to nenorite.
Šis eilėraštis moko nematuoti savo malonumų pagal tai, ko trokštate; nespręsti apie savo sėkmę pagal pasaulio standartus ir atsigręžti į savo vidų, kur tylu bei ramu. Įsiklausykite į baigiamąsias Dyerio eilėraščio eilutes: „Mano sveikata – brangiausias turtas, o sąžinė nesuteršta”. Tai jums pasiekiama.
Savo vidinėje karalystėje apsvarstykite dar vieną dalyką. Jūsų protas atsakingas ne tik už jūsų ramybę, bet ir už jūsų sveikatą. Pakeiskite savo požiūrį į pasveikimą, ir pasikeis jūsų kūno reakcija į ligą. Kai jūsų vidinėje karalystėje nurimęs protas išsivaduos iš poreikio laimėti, įsigyti, užkariauti, sunkiai dirbti, kažko geisti, pradės gamintis sveikatos molekulės. Nukris jūsų kraujo spaudimas, sumažės tikimybė susirgti opomis, sustiprės imuninė sistema, ir visa tai – jūsų proto karalystė.
Pasinaudokite šiais išmintingais žodžiais, poetiškai išreiškiančiais proto karalystės idėją. Štai keletas patarimų:
• Protu suvaldykite jus žlugdančius veiksmus. Paklauskite savęs, kodėl pasiduodate liūdesiui, užuot pasirinkę ramybę. Pastebėkite jus apnikusį liūdesį ar pyktį ir stenkitės mąstyti kitaip.
• Šiek tiek laiko praleiskite savo vidinėje karalystėje. Neįsileiskite į ją minčių, kurios vidinę erdvę pažeistų ar ją užterštų.
• Nuolat priminkite sau, kad niekas negali suteikti jums skausmo, jei patys to nepriimsite. Atminkite, kad jūsų gyvenimą lemia jūsų proto pasirinkimai. Kodėl pavertėte savo protą kiaulide, užuot laikę jį karalyste? Jūs turite tą pačią galimybę žinoti, kaip ir Seras Edwardas Dyeris: „Mano karalystė – protas”.
Neužmirškite šio eilėraščio pabaigos: „Aš mirsiu taip, kaip gyvenu; tad šekit pavyzdžiu manu!” ir atminkite – jūs esate savo vidinių valdų karalius.
Ištrauka iš knygos: „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“. Wayne W. Dyer