Kartkartėm reikalingas poilsis.
Tik tada, grįžus prie darbo,
Jūsų protas vėl bus skaidrus —
Juk nuolat dirbdami, prarandate
Sugebėjimą blaiviai mąstyti…
Šiek tiek atsitraukite —
Tada darbai atrodys mažesni
Ir vienu žvilgsniu aprėpę bendrą vaizdą
Matysite, kur stinga
Harmonijos ir tobulų proporcijų.
Leonardas Da Vinčis
(1452-1519)
Italų dalininkas, skulptorius, architektas, muzikas, inžinierius, matematikas ir mokslininkas, Leonardas da Vinčis buvo vienas iš didžiausių protų žmonijos istorijoje.
Kai pataria toks žmogus, kaip Leonardas da Vinčis, vien todėl pajuntu norą atidžiai išklausyti. Daugelio istorikų jis buvo vadintas visų laikų smalsiausio proto žmogumi. Šiandien tai gana didelis komplimentas! Jo pasiekimai milžiniški, jis dažnai laikomas renesanso, kuris išvadavo žmogų iš Tamsos amžių, pradininku.
Leonardas visur įžvelgė paslaptį ir stengėsi ją suprasti. Jis tyrinėjo ir dangų. Jis užrašinėjo žvaigždžių judėjimą ir braižė skraidymo aparatų brėžinius, nors pirmieji lėktuvai buvo sukurti tik po keturių šimtų metų. Jis buvo architektas ir menininkas, tyrinėjęs žmogaus kūną bei asmenybę. Jo realistiški portretai buvo nutapyti meistriškiau negu bet kada lig tol ar po to. Vien apie jo paveikslą „Paskutinė vakarienė” parašyta daugybė knygų. Nebuvo srities, kuria Leonardas nesidomėtų, ir čia pacituotame patarime savo kūrybines galias jis siūlo sutelkti ir jums.
Žinodami, kiek daug per savo gyvenimą nuveikė Leonardas da Vinčis, galite įsivaizduoti „darboholiką”, kuris kiekvieną akimirksnį tik ir tapė, skaptavo, tyrinėjo. Tačiau savo patarimu jis sako visai priešinga. Šis originalus renesanso žmogus pataria ištrūkti iš kasdienės rutinos ir šiek tiek atsitraukti, kad vėl taptume efektyvūs bei produktyvūs.
Mano nuomone, labai produktyvūs žmonės savo gyvenime jaučia pusiausvyrą ir harmoniją. Jie žino, kada atsitraukti ir prasiblaškyti nuo rūpesčių. Svarbiausias žodis šiuo atveju yra „pusiausvyra”. Jei nenorite, kad jus kas nors nualintų, turite išmokti nuo to atsitraukti. Atitoldami savo darbą, šeimą ar projektą pradedate matyti, Leonardo žodžiais, iš „mažesnės perspektyvos”.
Iš toli visą vaizdą galite aprėpti vienu žvilgsniu, todėl iš karto pastebėsite bet kokius trūkumus. Nors Leonardas galbūt kalbėjo kaip dailininkas, šiandien jo patarimas tinka dirbantiems įvairiose srityse.
Šis patarimas pravertė ir man – rašant bei sakant kalbas. Kai kuriam laikui padedu į šalį savo tyrinėjimus ir geltonus užrašų lapelius arba paprasčiausiai kelioms dienoms išvažiuoju, grįžus viskas kone stebuklingai atrodo aiškiau. Užplūsta naujos stulbinančios idėjos. Jos topteli tokiomis akimirkomis, kai, atrodytų, mažiausiai galvoju apie darbą. Didysis renesanso mokytojas pataria mums atsipalaiduoti, neengti savęs ir pasiduoti natūraliam Dievo vedimui. Jis sako: „Kartkartėmis reikalingas poilsis.Tik tada; grįžus prie darbo, jūsų protas vėl bus skaidrus”. Vienas iš būdų tai padaryti šiandieniniame pasaulyje yra išmokti medituoti prieš imantis kokios nors rimtos užduoties – rengiant planą verslo susitikimui, einant kalbėtis su darbdaviu, skaitant paskaitą ar tapant portretą. Vien pasinėrimas į meditacijos būseną labai pagerins jūsų efektyvumą. Per pastaruosius dešimt metų aš nė karto nestojau prieš auditoriją, prieš tai mažiausiai valandą (o paprastai ir daugiau) nepraleidęs vienas, medituodamas. Po atpalaiduojančios meditacijos jaučiuosi kupinas jėgų ir pasitikėjimo savimi lipti ant pakylos ar imti į ranką parkerį. Aš tarsi iš šalies stebiu save, atliekantį darbą, ir viskas einasi, lyg mano liežuviui ar rankai vadovautų pats Dievas.
Atsiriboję nuo savo darbo jūs pakviečiate jame dalyvauti dievišką jėgą. Paradoksalu, bet kuo mažiau spaudžiate save, kad užbaigtumėte užduotį, tuo daugiau atsiranda jėgų ją užbaigti. Kai atsiribojate nuo rezultato, į kurį einate, leidžiate jam pačiam pasirūpinti savimi. Šis principas veikia ir užsiiminėjant malonumais.
Pavyzdžiui, šokdami jūs neturite tikslo baigti šokį tam tikroje grindų vietoje. Šokio tikslas yra pasidžiaugti pačiu šokiu, ir kur jį baigsite, lemia pats šokio procesas. Panašiai – koncerte – jūs neturite tikslo sulaukti jo pabaigos, o mėgaujatės kiekvienu momentu. Kai vyksta procesas, kuriame dalyvaujate, pabaiga nerūpi. Pagalvokite apie banano valgymą. Koks jūsų tikslas? Suvalgyti nuo vieno galo iki kito ar pasimėgauti kiekvienu kąsniu? Tai tinka absoliučiai viskam. Kai atsipalaiduojame ir natūraliai pasineriame į veiksmą, stebuklingai ateina ir rezultatas.
Kad ir ko siektume, Leonardas da Vinčis skatina mus į savo gyvenimą įvesti pusiausvyrą. Pasinerkite į savo užsiėmimą ir džiaukitės veikiau juo pačiu negu galutiniu rezultatu. Be to, atsitraukite nuo darbo, kai jaučiate, kad jūsų sprendimams trūksta harmonijos ar proporcijų. Taip pasielgę, pažvelgsite iš perspektyvos, ir jūsų kūrybinės galios, užuot nusilpusios, paradoksaliai atgis.
Kad pasinaudotumėte šio neeilinio renesanso žmogaus patarimu:
• Mokykitės atsiriboti nuo savo darbo rezultatų. Džiaukitės pačia darbo eiga.
• Kartkartėmis palikite darbą ir nieko neveikite, kad neliktų jokių grafikų, terminų, žadintuvo skambučių ir apskritai laikrodžių.Paprasčiausiai pajuskite, koks esate laisvas. Po tokio atsiribojimo ir atsipalaidavimo prie darbo grįšite su naujomis jėgomis ir daug įžvalgesne nuovoka.
• Pasielkite taip, kaip įklimpęs darbuose dažnai darau aš. Aš tiesiog pavedu visą reikalą Dievui, sakydamas: „Nežinau, ką daryti, nerandu atsakymo. Vesk mane ir padėk išspręsti šią problemą”. Gali atrodyti paprasta, bet tai visada suveikia. Kai paprašau Dievo pagalbos, ateina atsakymai ir aiškumas.
• Atminkite, kad vienas iš didžiausių visų laikų pasiekėjų jums pataria: „Kartkartėmis reikalingas poilsis”. Jeigu ir vena paklausyti kieno nors patarimo – tai šio nepaprasto renesanso laikų žmogaus.
Ištrauka iš knygos: „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“. Wayne W. Dyer