O kas, jei miegojai?
Ir šitaip,
Miegodamas,
Tu sapnavai?
O kas, jei
Sapne,
Buvai danguje
Ir ten tu nuskynei
Keistoką, bet
Nuostabią gėlę?
O kas, jei
Pabudęs,
Delne pamatysi
Nuskintąją gėlę?
Samuelis Tayloras Coleridge’as (1772-1834)
Anglų poetas ir apybraižininkas Samuelis Tayloras Coleridge’as buvo geras to meto anglų literatūros kritikas ir intelektualus Anglijos romantizmo judėjimo atstovas.
Labai vertinu šį pasaulyje pripažinto poeto, literatūros kritiko, teologo ir filosofo eilėraštį. Todėl savo knygoje apie stebuklų kūrimą „Tikroji Magija“ ir panaudojau jį, kaip įvadinę citatą. Kūrybiniu gyvenimu Coleridge’as norėjo atskleisti pagrindinius kūrybos dėsnius, pritaikomus žmonėms ir visam pasauliui. Pirmasis žingsnis kūryboje, visa vienijant1 pradmuo yra vaizduotė.
Šis paprastutis eilėraštis skatina pasirausti vaizduotėje ir peržiūrėti sutartis su realybe, pasitikslinti, kas yra toji mūsų suvokiama tikrovė. Visa, kas pažinu, turi ribas, tačiau sapnuose vaizduotė beribė. Sutartys su realybe neleidžia sapnuose matytų dalykų perkelti į pabudimo pasauli. Bet Samuelis Tayloras Coleridge’as siūlo pasvarstyti. O jeigu galėtumėte tai padaryti? Na, kas būtų tada?
Pamąstykite apie tai, ką galite veikti sapnuose. Tarkim, jog gyvensite devyniasdešimt metų. Kasdien miegodami po aštuonias valandas, miego būsenoje praleisite trisdešimt metų. Tai trečdalis gyvenimo. Miegant sutartyje su realybe atsiranda spragos. Minčių jėga paveikia jūsų sapnus, Dingsta laiko sąvoka, o panorėję nesunkiai persikeliate laike į ateitį arba į praeitį. Galite sutikti ir pasikalbėti su mirusiaisiais; panorėję galite net į skraidyti, vaikščioti medžių viršūnėmis ir pereiti kiaurai sienas; jums paprasta akimirksniu pakeisti kūno formą ir pavirsti gyvūnu; galite kvėpuoti po vandeniu ir būti keliose vietose vienu metu.
Labiausiai stulbina tai, jog miegodami visu šimtu procentų tikime būsenos tikroviškumu. Beribė vaizduotė veikia ypač įtikinamai. Visiškai į pamirštame apie sutartį su realybe.
Tikime, jog pabudę atsiduriame tikrovėje, o sapnuose atlikti veiksmai – nerealūs. Samuelis Tayloras Coleridge’as visą gyvenimą tyrė, kaip vaizduotės galia keičia suvokimus dviejuose trečdaliuose sąmoningo gyvenimo dalių. Kitaip tariant, „O kas, jei pabudęs, delne pamatysi nuskintąją gėlę? “Jeigu tai būtų įmanoma, turėtumėte susidvejinti. Vadinasi, turėtumėte tuo pat metu būti dviejose vietose.
Patyrinėkime susidvejinimą. Tai ypač aukšto sąmonės lygio savybė, suteikianti galimybę būti keliose vietose vienu metu. Nejaugi tai įmanoma? Grįžkime prie sapnų būsenos. Kiekvienas sapnuose iškylantis veikėjas – tai jūs pats, mintimis suteikęs sau tam tikrą vaidmenį. Bendraudami sapnuose, vienu metu esate ir jūs pats, ir tas žmogaus, su kuriuo kalbatės. Iš tiesų su niekuo nesikalbate, tik vienu metu esate visi sapno veikėjai. Jūs susidvejinate. Taip ir gėlė sapnuose nėra paprasta gėlė, kokią ją suvokiate pabudę. Iš tikrųjų jūs pats esate savo sapno gėlė. Vos tik prabundate, vaizduotė beveik prilygsta nuliui ir jūs prarandate sugebėjimą kurti be apribojimų.
Dažnai skaitau ir deklamuoju šį poetišką sapne matytos gėlės aprašymą – Tai primena, jog reikia stengtis ir pabudus likti svajotoju bei suteikti sau tokią pat galimybę, laisvę ir jėgą, savaime suprantamą miegant. Tai primena man dar vieną nuostabų poetą Williamą Blake’ą, rašiusį apie nepaprastą vaizduotės pasaulį: „Vaizduotė – tai amžinas ir tikras pasaulis, šalia kurio vegetuojanti visata atrodo it blyškus šešėlis… Vaizduotė – amžinasis žmogaus kūnas: tai pats Dievas, dieviškasis pavidalas…“
Man nepriimtina apie pabudimo ir miego būsenas galvoti kaip apie du skirtingus tikrovės suvokimo būdus. Tikiu, jog sapnai nepranašauja to, kas įvyks man pabudus, ir nėra mano realaus gyvenimo simboliai. Sapnų būseną suvokiu kaip atvirą kvietimą apsilankyti mistiškajame vaizduotės pasaulyje. Tai suteikia progą be jokių tarpininkų pažinti begalybę ir visiškai, be jokių abejonių, įsitikinti vaizduotės karalystės egzistavimu. Visa tai pažinęs, ir nesapnuodamas vaizduotės dėka galiu keliauti tolyn už sąmonės suvokimo ribų. Tada šis pabudimo pasaulis atrodo lyg vaizduotei skirta tuščia drobė.
Pakeitę susitarimą su tikrove galėsite panaudoti trečdalyje gyvenimo įgytą patirtį ir saugiai pasislėpti vaizduotėje bei nemiegodami įgyvendinti svajones. Įsivaizduokite, jog į materialųjį pasaulį galite perkelti visas mintis. Atsikratykite visų abejonių.
Prisimenu tuos laikus, kai buvau mažas ir mokiausi Detroito valstybinėje mokykloje. Tada kentėdavau, nes sąžiningai prisipažindavau, jog kartais susidvejindavau miego ir pabudimo būsenose. Kartą, palaimingai paniręs į vaizduotės keliones, buvau išgąsdintas mokytojo klausimo: „Gal galėtumėte sugrįžti pas mus, pone Dyeri?“ O aš tuoj pat nesusimąstęs atsakiau: „Tikrai ne!“ ir už tai buvau nusiųstas į direktoriaus kabinetą. Ten mane nubaudė dėl to, kad būdamas klasėje vaizduotės dėka buvau kažkur kitur.
Nejaugi įmanoma atsibusti, laikant rankoje sapnų sodo gėlę? Aš tuo tikiu. Tuo tiki ir vaizduotės poetas Samuelis Tayloras Coleridge’as.
Jeigu savo gyvenime norite naudoti kūrybinę vaizduotės galį dėkite dabar:
• Niekada nepamirškite, jog tampate tuo, apie ką svajojate. Saugokitės abejones keliančių minčių.
• Tikėkite svajonėmis, prisiminkite patirtus „nerealius“ išgyveni mus, kurie tuo metu atrodė visiškai tikroviški. Tada atsiribokit nuo įprastų minčių, jog svajonėms nelemta išsipildyti. Iš savo sąmonės išbraukite žodį „neįmanoma“. Tai supratę, jūs iš tiesų galėsite kurti tai, apie ką svajojate.
• Perrašykite susitarimą su tikrove taip, kad joje atsirastų žodžiai; „Panorėjęs galėsiu trečdalio gyvenimo sugebėjimus pridėti prie likusiųjų“.
• Labiau pasitikėkite vaizduote ir ja gyvenkite. Leiskite sau paklajoti protui nepažįstamoje teritorijoje ir fantazijose ištirti visas naujas galimybes. Šios klajonės pagreitins apsisprendimą gyventi nejaučiant apribojimų.
Vaizduotė, kaip ir kūnas, stiprėja per mankštą. Atsibuskite su svajų gėle rankose.
Ištrauka iš knygos: „Amžių išmintis. Šiuolaikinis žvilgsnis į amžinąsias tiesas“. Wayne W. Dyer