#amp-mobile-version-switcher{left:0;position:absolute;width:100%;z-index:100}#amp-mobile-version-switcher>a{background-color:#444;border:0;color:#eaeaea;display:block;font-family:-apple-system,BlinkMacSystemFont,Segoe UI,Roboto,Oxygen-Sans,Ubuntu,Cantarell,Helvetica Neue,sans-serif;font-size:16px;font-weight:600;padding:15px 0;text-align:center;-webkit-text-decoration:none;text-decoration:none}#amp-mobile-version-switcher>a:active,#amp-mobile-version-switcher>a:focus,#amp-mobile-version-switcher>a:hover{-webkit-text-decoration:underline;text-decoration:underline}:where(.wp-block-button__link){border-radius:9999px;box-shadow:none;padding:calc(.667em + 2px) calc(1.333em + 2px);text-decoration:none}:where(.wp-block-columns){margin-bottom:1.75em}:where(.wp-block-columns.has-background){padding:1.25em 2.375em}:where(.wp-block-post-comments input[type=submit]){border:none}:where(.wp-block-cover-image:not(.has-text-color)),:where(.wp-block-cover:not(.has-text-color)){color:#fff}:where(.wp-block-cover-image.is-light:not(.has-text-color)),:where(.wp-block-cover.is-light:not(.has-text-color)){color:#000}:where(.wp-block-file){margin-bottom:1.5em}:where(.wp-block-file__button){border-radius:2em;display:inline-block;padding:.5em 1em}:where(.wp-block-file__button):is(a):active,:where(.wp-block-file__button):is(a):focus,:where(.wp-block-file__button):is(a):hover,:where(.wp-block-file__button):is(a):visited{box-shadow:none;color:#fff;opacity:.85;text-decoration:none}@keyframes turn-on-visibility{0%{opacity:0}to{opacity:1}}@keyframes turn-off-visibility{0%{opacity:1;visibility:visible}99%{opacity:0;visibility:visible}to{opacity:0;visibility:hidden}}@keyframes lightbox-zoom-in{0%{transform:translate(calc(( -100vw + var(--wp--lightbox-scrollbar-width) ) / 2 + var(--wp--lightbox-initial-left-position)),calc(-50vh + var(--wp--lightbox-initial-top-position))) scale(var(--wp--lightbox-scale))}to{transform:translate(-50%,-50%) scale(1)}}@keyframes lightbox-zoom-out{0%{transform:translate(-50%,-50%) scale(1);visibility:visible}99%{visibility:visible}to{transform:translate(calc(( -100vw + var(--wp--lightbox-scrollbar-width) ) / 2 + var(--wp--lightbox-initial-left-position)),calc(-50vh + var(--wp--lightbox-initial-top-position))) scale(var(--wp--lightbox-scale));visibility:hidden}}:where(.wp-block-latest-comments:not([data-amp-original-style*=line-height] .wp-block-latest-comments__comment)){line-height:1.1}:where(.wp-block-latest-comments:not([data-amp-original-style*=line-height] .wp-block-latest-comments__comment-excerpt p)){line-height:1.8}:where(.wp-block-navigation.has-background .wp-block-navigation-item a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation.has-background .wp-block-navigation-submenu a:not(.wp-element-button)){padding:.5em 1em}:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-item a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-submenu a:not(.wp-element-button)),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-navigation-submenu button.wp-block-navigation-item__content),:where(.wp-block-navigation .wp-block-navigation__submenu-container .wp-block-pages-list__item button.wp-block-navigation-item__content){padding:.5em 1em}@keyframes overlay-menu__fade-in-animation{0%{opacity:0;transform:translateY(.5em)}to{opacity:1;transform:translateY(0)}}:where(p.has-text-color:not(.has-link-color)) a{color:inherit}:where(.wp-block-post-excerpt){margin-bottom:var(--wp--style--block-gap);margin-top:var(--wp--style--block-gap)}:where(.wp-block-preformatted.has-background){padding:1.25em 2.375em}:where(.wp-block-pullquote){margin:0 0 1em}:where(.wp-block-search__button){border:1px solid #ccc;padding:6px 10px}:where(.wp-block-search__button-inside .wp-block-search__inside-wrapper){border:1px solid #949494;box-sizing:border-box;padding:4px}:where(.wp-block-search__button-inside .wp-block-search__inside-wrapper) :where(.wp-block-search__button){padding:4px 8px}:where(.wp-block-term-description){margin-bottom:var(--wp--style--block-gap);margin-top:var(--wp--style--block-gap)}:where(pre.wp-block-verse){font-family:inherit}:root{--wp--preset--font-size--normal:16px;--wp--preset--font-size--huge:42px}html :where(.has-border-color){border-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-top-color]){border-top-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-right-color]){border-right-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-bottom-color]){border-bottom-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-left-color]){border-left-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-width]){border-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-top-width]){border-top-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-right-width]){border-right-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-bottom-width]){border-bottom-style:solid}html :where([data-amp-original-style*=border-left-width]){border-left-style:solid}html :where(amp-img[class*=wp-image-]),html :where(amp-anim[class*=wp-image-]){height:auto;max-width:100%}:where(figure){margin:0 0 1em}html :where(.is-position-sticky){--wp-admin--admin-bar--position-offset:var(--wp-admin--admin-bar--height,0px)}@media screen and (max-width:600px){html :where(.is-position-sticky){--wp-admin--admin-bar--position-offset:0px}}:where(.wp-block-group.has-background){padding:1.25em 2.375em}amp-img.amp-wp-enforced-sizes{object-fit:contain}amp-img img,amp-img noscript{image-rendering:inherit;object-fit:inherit;object-position:inherit}.amp-wp-enforced-sizes{max-width:100%;margin:0 auto}html{background:#0a5f85}body{background:#fff;color:#353535;font-family:Georgia,"Times New Roman",Times,Serif;font-weight:300;line-height:1.75}p,figure{margin:0 0 1em;padding:0}a,a:visited{color:#0a5f85}a:hover,a:active,a:focus{color:#353535}.amp-wp-meta,.amp-wp-header div,.amp-wp-title,.amp-wp-tax-category,.amp-wp-tax-tag,.amp-wp-comments-link,.amp-wp-footer p,.back-to-top{font-family:-apple-system,BlinkMacSystemFont,"Segoe UI","Roboto","Oxygen-Sans","Ubuntu","Cantarell","Helvetica Neue",sans-serif}.amp-wp-header{background-color:#0a5f85}.amp-wp-header div{color:#fff;font-size:1em;font-weight:400;margin:0 auto;max-width:calc(840px - 32px);padding:.875em 16px;position:relative}.amp-wp-header a{color:#fff;text-decoration:none}.amp-wp-article{color:#353535;font-weight:400;margin:1.5em auto;max-width:840px;overflow-wrap:break-word;word-wrap:break-word}.amp-wp-article-header{align-items:center;align-content:stretch;display:flex;flex-wrap:wrap;justify-content:space-between;margin:1.5em 16px 0}.amp-wp-title{color:#353535;display:block;flex:1 0 100%;font-weight:900;margin:0 0 .625em;width:100%}.amp-wp-meta{color:#696969;display:inline-block;flex:2 1 50%;font-size:.875em;line-height:1.5em;margin:0 0 1.5em;padding:0}.amp-wp-article-header .amp-wp-meta:last-of-type{text-align:right}.amp-wp-article-header .amp-wp-meta:first-of-type{text-align:left}.amp-wp-byline amp-img,.amp-wp-byline .amp-wp-author{display:inline-block;vertical-align:middle}.amp-wp-byline amp-img{border:1px solid #0a5f85;border-radius:50%;position:relative;margin-right:6px}.amp-wp-posted-on{text-align:right}.amp-wp-article-featured-image{margin:0 0 1em}.amp-wp-article-featured-image img:not(amp-img){max-width:100%;height:auto;margin:0 auto}.amp-wp-article-featured-image amp-img{margin:0 auto}.amp-wp-article-content{margin:0 16px}.amp-wp-article-content .wp-caption{max-width:100%}.amp-wp-article-content amp-img{margin:0 auto}.wp-caption{padding:0}.amp-wp-article-footer .amp-wp-meta{display:block}.amp-wp-tax-category,.amp-wp-tax-tag{color:#696969;font-size:.875em;line-height:1.5em;margin:1.5em 16px}.amp-wp-comments-link{color:#696969;font-size:.875em;line-height:1.5em;text-align:center;margin:2.25em 0 1.5em}.amp-wp-comments-link a{border-style:solid;border-color:#c2c2c2;border-width:1px 1px 2px;border-radius:4px;background-color:transparent;color:#0a5f85;cursor:pointer;display:block;font-size:14px;font-weight:600;line-height:18px;margin:0 auto;max-width:200px;padding:11px 16px;text-decoration:none;width:50%;-webkit-transition:background-color .2s ease;transition:background-color .2s ease}.amp-wp-footer{border-top:1px solid #c2c2c2;margin:calc(1.5em - 1px) 0 0}.amp-wp-footer div{margin:0 auto;max-width:calc(840px - 32px);padding:1.25em 16px 1.25em;position:relative}.amp-wp-footer h2{font-size:1em;line-height:1.375em;margin:0 0 .5em}.amp-wp-footer p{color:#696969;font-size:.8em;line-height:1.5em;margin:0 85px 0 0}.amp-wp-footer a{text-decoration:none}.back-to-top{bottom:1.275em;font-size:.8em;font-weight:600;line-height:2em;position:absolute;right:16px}.amp-wp-b6a507d:not(#_#_#_#_#_){margin:8px auto;text-align:center;display:block;clear:both} /*# sourceURL=amp-custom.css */Aš, tu ir psichologas - Mintys.lt
Mintys.lt

Aš, tu ir psichologas

Pora

Tiems, kas nori išsaugoti gerus tarpusavio santykius poroje ar šeimoje, tradicinis psichologo patarimas bus: „Kalbėkitės! Atsiverkite, išsakykite, ką jaučiate ir galvojate.“ Tai dažnai suprantame ir patys, tad kalbamės, aiškinamės, o kai nebesusikalbame, susimąstome apie pagalbą iš šalies. Gal apsilankymas pas psichologą dviese pakeis situaciją?

Ar porų konsultavimas gali išgelbėti nuo skyrybų ir kokias problemas jis gali padėti išspęsti, pasakoja psichologė, socialinių mokslų daktarė Daiva Selmistraitienė.

Porų konsultavimas – kas tai yra ir kada jo reikia?

Porų konsultavimo prireikia iškilus poros tarpusavio santykių problemoms. Dažnai tai būna nesutarimai, nesusikalbėjimas, nuoskaudos, nežinojimas, kaip išspręsti tarpusavio santykių problemas, kad abu jaustųsi gerai.

Porų konsultavimo sesijose paprastai dalyvauja abu partneriai. Porų konsultavimo psichologui labai svarbu išsiaiškinti ir suprasti, kas kiekvienam iš partnerių yra svarbu tarpusavio santykiuose, kaip kiekvienas iš jų supranta problemą, stebėti sesijų metu vykstantį bendravimą tarp partnerių, matyti jų reakcijas į vienas kitą, kokių esminių vienas kito poreikių jie galbūt nepastebi, neteisingai supranta ir todėl nepatenkina. Porų psichologui labai svarbu išsiaiškinti poros, o kartais net ir platesnės santykių sistemos ypatumus ir pasikartojančius koreguotinus sąveikų modelius.

Porų konsultavimas iš esmės skiriasi nuo individualaus psichologinio konsultavimo požiūriu į problemą. Čia problema suprantama ne kaip susijusi su atskiru individu ir jo vystymosi nuo ankstyvos vaikystės istorija, o kaip poros santykių ar net visos šeimos sistemos tarpusavio santykių problema. Žmonėms bendraujant vieno žmogaus nuotaikos ir veiksmai neišvengiamai paveikia kitą žmogų, jei vienas kaip nors pasikeičia, tai paveikia kito partnerio elgesį. Pavyzdžiui, jei vienas asmuo, siekdamas savo tikslų, mėgina daryti spaudimą, kontroliuoti ar konkuruoti su kitu, tai antrasis pajunta grėsmę ir mėgina suvaldyti situaciją sau palankia linkme. Taip įsisuka pasaka be galo. Individualus psichologinis konsultavimas ne visada gali sustabdyti šitokį užburtą ratą. Norint sėkmingų permainų poros ar šeimos tarpusavio santykiuose, labai svarbu, kad abu partneriai turėtų galimybę suprasti, kaip jie įsitraukia į panašius užburtus ratus, kaip kiekvieno jų elgesys paveikia kito žmogaus elgesį ir kaip šitokiu būdu kiekvienas prisideda prie problemų atsiradimo ir palaikymo.

Kokios poros dažniausiai kreipiasi pagalbos?

Dažniausiai pagalbos kreipiasi jaunos ir vidutinio amžiaus poros. Dažniau aukštąjį išsilavinimą turintys ar studijuojantys žmonės. Rečiau žemesnio išsilavinimo. Jaunos, neretai dar nesusituokusios poros kreipiasi dėl tarpusavio santykiuose kylančių nesutarimų, dėl pomėgių ir vertybių nesutapimo, polinkio į priklausomybes, charakterio skirtumų, santykių su kurio nors iš partnerių tėvais. Labai dažnai tiek jaunos, tiek ir vidutinio amžiaus poros kreipiasi pagalbos iškilus skyrybų grėsmei, kai patiems sunku priimti sprendimą, ar gyventi toliau drauge ar ne, ypač po neištikimybės. Gan dažnos santykių atšalimo, nepasitikėjimo partneriu, seksualinio gyvenimo nesklandumų temos.

Sutuoktinių poros taip pat kreipiasi pagalbos dėl vaikų, paauglių auklėjimo problemų. Dažnai sutuoktiniai nesutaria vaikų auklėjimo klausimais, dėl auklėjimo būdų ir priemonių, o kartais tiesiog nori patarimo, kaip spręsti vaiko ar paauglio problemas, nes nė vienas nebežino, ką daryti. Tokiais atvejais dažniausiai pereinama prie visos šeimos konsultavimo.

Dėl kokių problemų jau reikia kreiptis į porų konsultavimo specialistą, o kada dar galima susidoroti patiems?

Jei tarpusavio santykių nepasiseka suderinti taip, kad abu partneriai jaustųsi saugiai, patogiai ir maloniai, jaustųsi priimti, poroje realizuojantys save ir gyvenantys visavertį gyvenimą, verta kelti klausimą, ar nereikia porų konsultanto pagalbos. Kartais net ir nesant jokių didelių problemų, jei bent vienas iš partnerių dažnai nusileidžia kitam, labiau besirūpindamas kito norais, jei neretai pasijunta užgniaužiantis save ar užgniaužtas, jei pamažu jam ima nebesinorėti grįžti namo po darbo, jei netyčiomis vis dažniau pamiršta, ką kitam pažadėjęs; arba jei vis dažniau bendraujant kyla susierzinimas, o retkarčiais ir pykčio protrūkiai, jei šąla intymūs santykiai ar čia atsiranda problemų – tai pirmieji rimti ženklai, kad poros tarpusavio santykiai stringa ir kad pora stokoja tam tikrų bendravimo, bendradarbiavimo ar problemų sprendimo sugebėjimų. Tada nereikėtų ilgai delsti. Kur kas lengviau išspręsti nesudėtingas porų santykių problemas negu įsisenėjusias. Ilgai kaupiamos nuoskaudos veda prie santykių atšalimo, meilės jausmo išblėsimo, priklausomybių vystymosi, neištikimybės, skyrybų.

Ar porų konsultavimas gali išgelbėti nuo skyrybų?

Jei abu sutuoktiniai yra nusprendę išsaugoti santuoką ne formaliai, o nuoširdžiai, jei nori išspręsti susidariusią, kartais be galo sunkią ir skausmingą šeimos situaciją, tai porų psichologas iš tikrųjų gali jiems padėti. Tačiau jei kuris nors širdyje jau yra apsisprendęs palikti šeimą ir nėra motyvuotas gilintis į susidariusios situacijos priežastis, nebelinkęs kažką keisti savyje, tai porų konsultavimas norint išsaugoti santuoką prasmės nebeturi. Psichologas negali paveikti žmogaus sprendimo prieš jo valią. Deja, gan dažnai poros kreipiasi į konsultantą būtent šiuo, prasidėjusio skyrimosi, laikotarpiu. Paprastai partneris, kuris nenori skyrybų, ieško būdų, kaip išsaugoti santuoką. O skirtis nusprendęs partneris nesipriešina sutuoktinio spaudimui konsultuotis su psichologu, nes jam būna sunku palikti kenčiantį sutuoktinį, su kuriuo pragyventa nemažai metų, nors iš psichologo slapčiomis tikisi pagalbos išsiskyrimo klausimu.

Žinoma, kartais vienas iš sutuoktinių dvejoja, ar nori skyrybų, nes norėtų gyventi drauge, bet abejoja, ar apskritai įmanoma kažką pakeisti, kad jaustų gyvenimo pilnatvę. Jei sutuoktiniai abejoja, išsaugoti šeimą ar skirtis, porų konsultantas gali padėti partneriams susivokti, patyrinėti abejonių motyvus, baimes, nerimą, gali padėti geriau suprasti problemas, privedusias prie skyrybų klausimo, jų priežastis, šių problemų sprendimo galimybes ir sąlygas. Porų konsultantas gali padėti porai svarstymų, abejonių ir sprendimo dėl skyrybų priėmimo procese.

Ar poros santykiams geriau, kai dirbama kartu su abiem partneriais ar atskirai?

Paprastai dirbama kartu su abiem partneriais. Taip išvengiama partnerių nesaugumo jausmo ir nepasitikėjimo: „O ką jis ar ji apie mane sakė, man negirdint?“, „Ar psichologas nepalaiko kitos pusės?“ Net jei sesijos metu daugiau laiko tenka skirti kurio nors vieno partnerio asmeninėms problemoms, kitam visuomet yra labai naudinga drauge pažvelgti ir giliau suprasti partnerio vidinį gyvenimą.

Žinoma, pasitaiko, kad girdint partneriui yra sunku atsiverti iki galo. Kartais partneriai nori susitikti su psichologu pasikalbėti individualiai. Manau, psichologui tai labai svarbus ženklas, kad porai trūksta pasitikėjimo, artumo, galbūt šilumos. Tokiu atveju ir pasitikėjimo vienas kitu klausimas dažnai sprendžiamas, nes tai irgi gali būti problema.

Poros elgesys ir atvirumo klausimas. Kaip išvengti, kad konsultacijos metu išsakytos mintys, žodžiai vėliau nebūtų panaudojami prieš partnerį?

Paprastai sesijų metu stengiamasi padėti partneriams kuo labiau atsiskleisti ir saugiai išsakyti visus savo jausmus, mintis ir lūkesčius vienas kito atžvilgiu. Su psichologo pagalba partneriai turi galimybę ir atsiverti vienas kitam, ir išreikšti visas savo reakcijas į tai, ką išgirdo. Tik nuoširdus, atviras ir gilus bendravimas užtikrina pilnaverčius poros santykius. Todėl sesijų metu psichologas paprastai stengiasi paskatinti abiejų partnerių saviraišką, padėti jiems kuo labiau išreikšti save ir užtikrinti, kad kiekvienas būtų išgirstas ir išklausytas taip, kaip norėtų, be iškraipymų, nesusipratimų, kaltinimų ir užsipuolimų. Psichologas padeda partneriams giliau pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito elgesio motyvus, tikruosius norus, lūkesčius, padeda priimti kiekvieno žmogiškumą ir, jei reikia, atrasti naujus bendravimo ir partnerystės būdus.

Žinoma, ne visuomet konsultacinio susitikimo metu spėjama užbaigti spręsti iškilusią sudėtingą tarpusavio santykių problemą. Jei poros bendravimas sesijos metu buvo labai įtemptas ir skausmingas, dažniausiai partneriai yra įspėjami apie tai, kad jų problemos yra sprendžiamos, kad galimos labai stiprios emocijos, kurių nepasverta išraiška pasibaigus sesijai, be psichologo pagalbos gali pažeisti santykius. Todėl poros prašoma vieniems nespręsti skausmingų problemų pasibaigus sesijai, o palaukti kito susitikimo su psichologu.

Ar poros konsultavimui partneriai turi būti pasiruošę – su psichologu padirbti individualiai, ar jie gali ateiti konsultuotis  iškart dviese, t. y. jei  prieš tai nė vienas nėra buvęs pas psichologą?

Išskyrus sudėtingus individualių psichologinių problemų atvejus, kai naudingiau pirmiausia išspręsti asmeninius sunkumus, poros konsultavimui nereikia niekaip specialiai ruoštis. Pora gali iš karto ateiti konsultuotis dviese. Taip yra išvengiama bereikalingos įtampos poros tarpusavio santykiuose, baimės, kad psichologas, pasitaręs su vienu iš partnerių, „kviečia kitą pasiaiškinti už netinkamą elgesį“ ir panašių nesusipratimų.

Ką daryti, jei vienam iš poros psichologas labai patinka, o kitam – ne?

Labai naudinga, jei partneriai drauge renkasi psichologą, tačiau kartais simpatija ir antipatija išryškėja tik pradėjus konsultuotis ar po keleto susitikimų. Tokiu atveju būtina apie tai pasikalbėti su psichologu. Ši informacija psichologui itin reikšminga planuojant tolesnį darbą su pora. Labai svarbu, kad sesijų metu abu partneriai jaustųsi saugiai, būtų tikri, kad abu vienodai priimami, ir abu galėtų pasitikėti psichologu. Jei psichologas dėl kokių nors priežasčių nepastebi, jog kažkuris iš partnerių jaučiasi su juo ne taip saugiai, ir nepradeda pokalbio šia tema, naudinga tai aptarti sesijos metu. Toks aiškinimasis paprastai labai padeda spręsti ir poros tarpusavio santykių problemas, liečiančias pasitikėjimo ir simpatijos partneriui klausimus.

Kokiu atveju poros konsultavimas nerekomenduojamas?

Kai kurios problemos, tokios kaip fobijos, nuo vaikystės būdingi charakterio, asmenybės ypatumai, taip pat paaštrėję psichinių ligų simptomai ir kitos individualios problemos, konsultuojant poras paprastai nesprendžiamos. Sudėtingos asmeninės problemos sprendžiamos konsultuojantis individualiai. Tačiau net jei yra sudėtingų asmeninių problemų, poros ir šeimos konsultavimas kartkartėmis labai naudingas. Nė vienas žmogus negyvena visiškai atsiskyręs nuo partnerio, šeimos ar visuomenės. Aplinka, kurioje žmogus gyvena ir praleidžia daug laiko, turi stiprią įtaką jo asmeninėms problemoms – paskatina jas arba padeda nuo jų išgyti. Todėl poros ir šeimos konsultavimas visuomet yra naudingas sprendžiant ir individualias psichologines problemas.

Kuo poras konsultuojantis psichologas skiriasi nuo individualias konsultacijas teikiančio psichologo?

Porų konsultavimas reikalauja iš psichologo sugebėjimo nuolat stebėti ir palaikyti kontaktą iš karto su abiem partneriais. Labai svarbu likti nešališkam ir netapti kurio nors vieno iš partnerių sąjungininku. Taigi profesinis pasirengimas ir sugebėjimas greitai orientuotis, kas vyksta kiekvieno iš partnerių vidiniame pasaulyje, kas pasakoma, kas nutylima ir kodėl, bei mokėjimas greitai priimti sprendimus ir tinkamu būdu įsiterpti yra labai svarbu. Poros psichologas dažnai daug labiau nei konsultuojantis atskirus individus turi būti dinamiškas ir užimti aktyvią poziciją, jis turi tam tikru būdu valdyti visą konsultavimo procesą, neleisdamas įsiplieksti žalingiems ginčams tarp partnerių ir nukreipdamas jų bendravimą konstruktyvia kryptimi.

Gal galima konsultuoti ne tik porą, bet ir didesnę žmonių grupę?

Kartais pora ar vienas žmogus kreipiasi pagalbos, o pokalbio metu išaiškėja, kad rūpima problema liečia ir daugiau žmonių. Kartais tokiu atveju veiksmingiausia yra įtraukti ir kitus asmenis, kad permainos vienu metu vyktų visoje sistemoje. Ypač tai aktualu sprendžiant tėvų ir vaikų santykių, vaikų auklėjimo problemas ar kelių kartų tarpusavio santykius. Pasitaiko, kad tėvai kreipiasi dėl vaiko ar paauglio psichologinių sunkumų manydami, kad tai vaiko problema, tačiau konsultacijų metu paaiškėja, jog vaiko sunkumus galima išspręsti tik subalansavus visą šeimos sistemą. Kitaip vaiko problemos, net jas išsprendus, vėl greitai atsinaujina. Tėvai yra labai reikšmingi žmonės vaiko gyvenime, todėl labai svarbu, kad jie suprastų, kokios įtakos jie turi tam, kad neišnyksta vaiko problema. Visi šeimos nariai yra labai stipriai susiję tarpusavyje. Jei vieno gyvenime nutinka kas nors negera, tai vienaip ar kitaip atsiliepia ir kitiems.

Taip pat naudinga konsultuoti daugiau šeimos narių, jei konfliktų tarp partnerių priežastis yra tam tikri vieno ar abiejų partnerių santykiai su vyresniąja karta. Kartais vyresnio amžiaus tėvai per aktyviai dalyvauja savo suaugusių vaikų, neretai jau auginančių ir savo vaikus, gyvenime ir neskatina ar netgi stabdo savo dukros ar sūnaus savarankiškumą. Tokiais atvejais į poros konsultavimą naudinga įtraukti kelių kartų atstovus, kurie tiesiogiai susiję su sprendžiama problema.

Kalbino Jolita Zykutė.

Exit mobile version