Šypsokis ir pasaulis šypsosis su tavimi. Tai ne tik gražūs, bet ir tyrimais patvirtinti žodžiai. Deja, bloga nuotaika plinta taip pat greitai, kaip ir gera.
Kai vakare įžengiu pro duris apimta euforijos, pastebiu, kaip pamažu taisosi ir mano draugo nuotaika. Sėdėjęs rūškanu veidu fotelyje, jis pralinksmėja ir netrukus namuose skamba mūsų abiejų juokas. Mano gera nuotaika nugalėjo jo susierzinimą.
Tikriausiai esate pastebėję, kaip lengva užsikrėsti žiovuliu. Vos apie tai pagalvojus, jums gali kilti noras tai padaryti (tikėkimės, kad žiovausite ne dėl to, kad šis straipsnis pasirodys nuobodus). Mokslininkų teigimu, jeigu žiovauja jums artimas žmogus, nuo jo „užsikrečiame“ dar greičiau. Ir šitaip užkrečiamas ne vien žiovulys. Žmogus lengvai perima aplinkinių išgyvenamas emocijas ir nuotaikas, dažnai net nesuprasdamas pakitusios savijautos priežasčių. O Johno Cacioppo teigimu, galima užsikrėsti net vienatve.
Apie tai, jog emocinės būsenos yra užkrečiamos, jau 400 metų prieš Kristų prašneko Hipokratas, pastebėjęs, kad kai kurių moterų isterija persiduoda ir kitoms. Apie 1700-uosius šios eros metus atsirado tyrimų, parodžiusių, jog atsitiktinio žmogaus šypsena sukelia praeivių šypsenas. O pastaraisiais dešimtmečiais gausu mokslininkų, besidominčių, kaip nesąmoningai perimamos nuotaikos daro įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims: santuokai, darbui, pasitikėjimui savimi ir net pasitenkinimui gyvenimu apskritai.
Žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, išmokti pajausti, ką jaučia kitas, žmogui buvo gyvybiškai svarbu. Aplinkinių pyktis, baimė, pasišlykštėjimas galėjo būti kaip pavojaus signalas, į kurį reikėdavo nedelsiant reaguoti. Taigi gebėjimas suprasti kitų emocijas ir jas perimti padėjo mums išlikti. Kai kurie mokslininkai mano, kad neigiamomis emocijomis užsikrečiama labiau nei teigiamomis, nes džiaugsmas nėra pavojaus ženklas, todėl ne toks svarbus. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad gera nuotaika užsikrečiama taip pat greitai, kaip ir bloga. Tikriausiai dėl to mums patinka būti tarp linksmų žmonių – jų nuotaika greitai persiduoda ir mums.
Užsikrečiame net per atstumą
Atsimenu, kaip bendraudama internetu su vienu savo draugu pasijusdavau liūdna ir sunerimusi. Tokia savijauta mane stebindavo, nes prieš pokalbį šių jausmų nebuvo, o ir šnekėdavome, regis, vien pozityviomis temomis. Kadangi tai buvo tendencinga, vieną kartą jo paklausiau: „Jaučiu liūdesį. Jis mano ar tavo?“ Jis atsakė: „Tikriausiai mano.“ Nustebau, nes iš draugo balso to nebūčiau atspėjusi. Vis dėlto mano įgimtos „aliarmo“ sistemos suveikė ir aš savo kūnu jaučiau, kad kažkas ne taip. Mano pavyzdys iliustruoja tai, ką teigia ir mokslas: mums nebūtina matyti žmogaus, kad užsikrėstume jo nuotaika. Tam gali pakakti ir bendravimo internetu ar telefonu. O kartais net ir to nereikia. Pastebėkite savo būseną, kai kitą kartą piko metu eisite pro spūstyje stovinčių automobilių eiles. Ar jaučiate kylantį erzulį? Pasirodo, galima „pasigauti“ lūkuriuojančių vairuotojų patiriamą stresą net su jais ir nepabendravus.
Psichoterapeutė Elaine Hatfield emocijų užkrėtimo reiškiniu susidomėjo po savo asmeninių patyrimų terapijos metu. Ji pastebėjo, kad po bendravimo su vienu pacientu jai kildavo neigiamų jausmų, nors iš pažiūros jis būdavo linksmas. O po susitikimo su maloniu ir atsipalaidavusiu vyriškiu terapeutė pajusdavo nepaaiškinamą drovumą. Atkreipusi dėmesį į subtilius pacientų balso virptelėjimus ir kūno kalbą, moteris suprato, kad jos nuotaiką veikė klientų būsena, kurią jie stengėsi nuslėpti. E. Hatfield teigimu, žmogus mokosi pamėgdžioti aplinkinių veido išraiškas, laikyseną ir balso toną dar kūdikystėje. Tai įvyksta taip greitai, kad nespėjame to įsisąmoninti, tačiau jaučiame iš kažkur atsiradusią įtampą ar džiaugsmą – kitaip tariant, perimame mėgdžiojamo asmens nuotaiką. Paskutine pamėgdžiojimo stadija laikoma sinchronizacija, kai po kurio laiko dviejų bendraujančių asmenų savijauta ir elgesys sinchronizuojasi. Žmonės pradeda jaustis ir elgtis vienodai. Tai patvirtina Timothy Munyono tyrimas, atskleidęs, kad sutuoktiniai paprastai apibūdina vienas kito poveikį vienodai. T. y. jei žmona sako, kad šiandien vyras ją užkrėtė apatija, tikėtina, kad jis pasiguos tuo pačiu.
Psichologė Laura Rimkutė