Mūsų aplinka yra labai dinamiška – tai, ką naudojome vakar, nebetinka šiandien. Todėl mokymasis neatsiejamas nuo mūsų kasdienybės. Man patinka posakis, kad gyvenimas panašus į eskalatorių, judantį žemyn. Tai reiškia, jog netobulėdami, nesimokydami, liekame ne toje pačioje vietoje, o judame atgal. Taigi norėdami bent išlaikyti esamą darbo vietą, turime mokytis. Mokytis bendrauti su naujais, o gal ir esamais kolegomis, spręsti konfliktus, daugiau parduoti, geriau susiderėti, vadovauti, dirbti su nauja programa. O norėdami pakilti aukščiau, eskalatoriumi turime bėgti aukštyn, taigi ir mokytis efektyviau nei kiti. Kaip padaryti, kad mokymasis būtų efektyvesnis, o pats procesas kuo greitesnis?
Įgūdžiai – tai žinių panaudojimas praktikoje. Kad naujas įgūdis pradėtų formuotis, atitinkamą veiksmą reikia atlikti nuo keleto iki keliolikos kartų. O jei norime, kad įgūdis išliktų pasąmonėje, turime tai daryti tūkstančius kartų. Nežiūrint to, įgytas ir nenaudojamas įgūdis sumažėja arba net išnyksta.
Turėdami teisingas nuostatas ilgainiui mes ir elgtis pradedame kitaip. Pavyzdžiui, manydami, kad pardavėjais gimstama, tikime, kad išmokti juo būti yra neįmanoma. Šiuo atveju teisinga nuostata būtų tokia: visi gali tapti profesionaliais pardavėjais, o tai priklauso nuo žinių, įgūdžių, nuostatų ir įdėtų pastangų! Tada mes galvojame, kaip tą padaryti, stengiamės įgyti reikiamų įgūdžių, naujų žinių. Mūsų darbo, mokymosi ar gyvenimo rezultatai dažnai būna įsitikinimų, nuostatų atspindys. Taigi jei esame nepatenkinti savo rezultatais, turime pakeisti netinkamas nuostatas ir įsitikinimus į tokius, kurie padės tobulėti. Visų pirma reikia suvokti savo neigiamą nuostatą, pakeisti ją kita ir ieškoti pavyzdžių, atvejų, faktų tinkamai nuostatai paremti.
Noriu žinoti daugiau!
Seniai žinoma tiesa, kad kai norime kažką išmokti, mums tai ir sekasi. Motyvacija padaro mus aktyviais mokymosi proceso dalyviais, nes jaučiame smalsumą, užduodame klausimus. Jeigu stojame į universitetą vien dėl to, kad gautume diplomą, efektyviai mokytis bus sunku, nes mūsų motyvai yra kiti. Todėl renkantis seminarą ar kursus labai svarbu atsakyti sau į klausimą: „Kam man to reikia, kur aš tai pritaikysiu?” Pavyzdžiui, ar tikrai reikia išmokti kinų kalbos, jei neplanuojate gyventi Kinijoje, dirbti su kinais? Jeigu turime tokių tikslų, jie tikrai sustiprins motyvaciją mokytis. Jeigu ne, tai prisivertę nueisime tik į porą pamokų.
Žinau, kur tai pritaikysiu
Jeigu jau nusprendžiame mokytis, iš gausybės siūlomų mokymosi programų derėtų rinktis tas, kurios mums tikrai aktualios. Pavyzdžiui, eiti į seminarą „Ugdantis vadovavimas” neturint nė vieno pavaldinio nėra tikslinga. Bus sunku efektyviai mokytis, nes nerasime kur pritaikyti išmoktų dalykų.
Man pačiai keletą kartų teko mokyti studentus, kurie šiuo metu nedirba. Tokiu atveju mokymosi efektyvumas labai sumažėja, nes dalyviai ateina tiesiog paklausyti, pasižiūrėti, o sudalyvavę praktinėse situacijose ir gavę tam tikrą patirtį negali jos palyginti su esama patirtimi, diskutuoti, kas pavyko, o kas ne. Šie studentai yra motyvuoti, nes gali būti, kad ateityje dirbs panašų darbą, tačiau poreikio išmokti dabar neturi.
Kaip mokosi suaugusieji?
Ankstyvoje jaunystėje žmonės tiesiog kopijuoja aplinkoje pamatytus ar išgirstus dalykus ir iškart juos taiko. Suaugusio žmogaus smegenys veikia ne kaip įrašymo prietaisas. Kadangi saugome daug senos informacijos, naujai gauta nuolat tikrinama. Mūsų smegenys „užduoda” tokius klausimus:
- Ar tai jau girdėjau? Ką man tai primena?
- Kur tinka ši informacija? Kuo ji man naudinga?
- Ar tai ta pati mintis, kurią sužinojau vakar, praėjusį mėnesį, prieš metus?
- Kaip tai atitinka mano įsitikinimus ir susidarytą aplinkos vaizdą?
Pavyzdžiui, jei žmogus turi tam tikrus su juo susijusius įsitikinimus, informacija apie padarytą klaidą jo tiesiog nepasiekia. Suaugę žmonės linkę ieškoti faktų, kurie patvirtintų jau esamą požiūrį. Taigi, kad mokymasis būtų efektyvus labai svarbu ir būti atviram naujai patirčiai, naujiems įsitikinimams.
Smegenys ne tik priima informaciją, jos ją perdirba. Mokymasis bus rezultatyvesnis, jei padiskutuosime apie išgirstus naujus dalykus, pateiksime savo pavyzdžius, atpažinsime informaciją skirtingose situacijose, panaudosime ją įvairiais būdais. sSmegenys turi išbandyti informaciją, ją perdirbti ar perduoti kitiems, kad ji būtų išsaugota mūsų atminties kloduose.
Atsižvelgdamas į suaugusiųjų mokymosi ypatumus amerikietis D. Kolbas išskyrė keturias mokymosi proceso fazes: konkreti patirtis (pavyzdžiui, pardavimo darbo patirtis, kai žmogus jau yra skambinęs klientams, kažką pardavęs), stebėjimas ir refleksija (pavyzdžiui, diskusijos apie tą patirtį: kas yra paprasta, kas sudėtinga, nuo ko priklauso pardavimo rezultatai), teorinė koncepcija (aptarę turimą patirtį, mes kuriame veiksmų planą, kaip dirbti toliau), aktyvus eksperimentavimas (teorijų išbandymas praktikoje).
Mes mokomės skirtingai – kiekvienas turime savo mokymosi stilių, kuris priklauso nuo to, kurioje fazėje pradedame mokytis. Pavyzdžiui, žmogus, linkęs analizuoti, pradės nuo teorinių koncepcijų formavimo fazės, o linkęs veikti – nuo aktyvaus eksperimentavimo. Išmokimas įvyksta tada, kai pereinamos visos fazės. Todėl mokymų metu daugiausia išmoksta tie, kurie atlieka praktines įgūdžių formavimo užduotis ir susipažįsta su teorija.
Bet kuriuo atveju mokymasis nėra tik įsiminimas. Didžiąją dalį to, ką įsimename, užmirštame per kelias valandas. Kad išsaugotume tai, ko išmokome, turime informaciją „sukramtyti”. Jei nėra galimybės diskutuoti, klausinėti, padaryti ir pamokyti kitus, mokymasis taip pat nebus efektyvus.
Kaip išmokti mokytis?
Visų pirma, svarbi motyvacija, tai yra sugebėjimas sau atsakyti į klausimą: „Ką aš gausiu išmokęs vienų ar kitų dalykų?” Antra sąlyga – mokymosi aktualumas šiuo metu. Trečia – mokymosi aplinka. Ir, galiausiai, reikšmingas pats mokymosi procesas.
Tai patvirtina ir žmogiškųjų išteklių mokymo ir vystymo vadovės Jurgitos Simanavičiūtės (UAB „Švyturys” – Utenos alus”) komentaras: „Kada mokausi efektyviausiai? Tada, kai matau, kokią realią naudą tai duos mano darbui. Jei nauji dalykai susiję su mano tiesioginiu darbu, juos tiesiog „praryju”. Žinoma, labai padeda bendraminčių būrys: kartu aptariame, išnagrinėjame daug su personalo valdymo darbais susijusių praktinių situacijų, pasidaliname geriausia patirtimi, kyla naujų idėjų, kurias vėliau panaudojame praktikoje.”
Mokytis šiais laikais turime daug galimybių: begalė paskaitų, knygų, vaizdinių ir garsinių medžiagų. Bet didžiausią išliekamąją vertę turi diskusijos, pratybos, kitų mokymas. Todėl dalyvaukite tokiuose mokymuose ar paskaitose, kuriuose skatinama išsakyti savo mintis, pateikti priešingą nuomonę, diskutuoti, išbandyti teorinius dalykus praktiškai. Tuomet jūsų mokymasis apims visas mokymosi fazes ir, tikėtina, tas žinias jūs pritaikysite praktikoje. Dar Sokratas yra pasakęs: „Išlieka tik tos žinios, kurias atranda pats žmogus.” Vadinasi, tai, ką sužinome, turime patikrinti, išbandyti praktiškai ir atrasti kaip savo.
Kad mokymasis būtų efektyvus:
- Aiškiai suvokite, kam, dėl ko norite išmokti naujų dalykų.
- Rinkitės kursus ar seminarus, kurie jums yra aktualūs, t. y. šiuo metu turite kur pritaikyti, pademonstruoti išmoktus dalykus.
- Ieškokite palaikančios aplinkos. Tai žmonės (dažnai vadovai), kurie padeda įtvirtinti naujus įgūdžius, skatina mokytis. Taip pat svarbi patogi fizinė aplinka, pavyzdžiui, kad jums būtų ne per karšta, ne per šalta, jaustumėtės pakankamai komfortiškai.
- Atsiverkite naujai patirčiai.
- Neprisiriškite prie esamų teorinių koncepcijų.
- Konstruktyviai reflektuokite, stebėkite savo patirtį.
- Ieškokite galimybės naują informaciją susieti su ankstesne patirtimi – diskutuokite, užduokite klausimus.
- Naudokite suvoktą naują informaciją praktiškai! Ir daug kartų.
Indra Bukauskienė