Kiekvienam bent kartą svarsčiusiam apie psichologo paslaugas, turbūt yra kilęs klausimas – kam kreiptis į psichologą, jeigu apie savo sunkumus galiu pasikalbėti su artimu žmogumi? Tačiau ne kiekvienas žino, kad psichologo ir draugo pagalba skiriasi ne tik savo pobūdžiu, bet ir savijauta po pokalbio. Šiame įraše noriu atkreipti dėmesį į pagrindinius skirtumus ir galbūt padėti atsakyti į klausimą, kuo gi skiriasi pokalbis su draugu nuo pokalbio su psichologu.
Subjektyvūs patarimai ar nešališkas išklausymas?
Pirmiausia, turėkime omenyje, kad draugas tave gerai pažįsta, yra susidaręs tam tikrą nuomonę apie tave, turi tam tikrus įsitikinimus apie tai, „kaip tau reikėtų gyventi“. Toks pokalbis nori nenori bus subjektyvus ir šališkas – pokalbio su draugu metu esi matomas iš draugo subjektyvios perspektyvos. Kitas aspektas – patarimai. Pokalbyje su draugu tikriausiai išgirsi patarimų, ką daryti vienoje ar kitoje situacijoje, kaip elgtis, ką galvoti. Bet ar patarimai yra būtent tai, ko tau reikia, kai jauti sunkias emocijas? Ar tau padeda, kai draugas pataria tai, ką ir taip puikiai žinai? Be to, kartais viskas ko reikia, yra tiesiog būti išklausytam ir suprastam. Be viso to labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad pokalbyje su tavimi draugas ar draugė remiasi savo gyvenimiška patirtimi ir tuo, ką kažkada kažkas sakė ar patyrė. Be ne visada tai, kas nutiko ir tiko vienam, tiks ir tau.
Kuo kitoks pokalbis su psichologu? Psichologas pokalbyje visada sieks objektyviai išklausyti, neprimesti vienokių ar kitokių įsitikinimų, nuostatų ar išankstinių nuomonių, nevertins tavo elgesio ar nuomonių. Specialistas pagalbą suteiks ne patardamas, o išklausydamas ir kartu su tavimi ieškodamas problemos sprendimo būdų. Be to, kalbėdamas su tavimi psichologas remiasi ir mokslinėmis, praktinėmis žiniomis, kurios sukauptos per daugelį metų, nuolat tyrinėjamos ir tobulinamos. Kitaip tariant, tai visada bus įvairiapusis požiūris, o ne vieno asmens nuomonė.
Dažniausios kliūtys pagalbai
Jeigu vis dėlto nusprendei šįkart išsipasakoti draugui, tai dar nereiškia, kad tai ir įvyks tada, kai tau to labiausiai reikės. Norėdami pasikalbėti su artimu žmogumi, kartais galime išgirsti tokius atsakymus, kaip „ne dabar“ ar „šiuo metu aš pavargęs, gal vėliau pasikalbėkime“. Arba dar blogiau – „ai, neprisigalvok nesąmonių“. Kita dažna abejonė – ar nesupyks arba nenuliūs dėl tavęs tavo artimas žmogus po pokalbio? „Nenoriu man svarbiems žmonėms užkrauti savo problemų“ – taip ši abejonė kartais nuskamba. Taip atsitinka dėl to, kad draugas ar kitas artimas žmogus emociškai stipriai įsitraukia į pokalbį. Kitaip tariant, ne visada gali asmeniškai atsiriboti nuo to, apie ką kalbasi. O galiausiai visada kyla klausimas ir dėl konfidencialumo. Niekada negali būti tikras, kad draugas išlaikys pokalbį paslaptyje ir kada užsimiršęs neprasitars ar, dar blogiau, susipykus nepanaudos tos išgirstos informacijos prieš tave.
Tuo tarpu bendraujant su psichologu šios kliūtys negresia. Pas psichologą atvyksti sutartu laiku, esi priimamas saugioje bendravimui aplinkoje, kurioje laisvai galėsi papasakoti apie savo rūpesčius ir nebijoti, ką apie tave pagalvos ir ar netrukdai kitam žmogui. Be to pokalbio su psichologu metu nereikės rūpintis, jog kažkam „užkrauni savo problemas“. Kaip ir dėl to, kad tavo paslaptys gali kada nors paaiškėti – konfidencialumo išlaikymas yra vienas iš pagrindinių psichologo darbo bruožų.
Labai svarbu ir džiugu, kad turime, kam išsipasakoti, su kuo pasikalbėti, pasidalinti džiaugsmais ar vargais. Jokiu būdu nereiškia, kad vos atsiradus kokiai nors problemai, tuojau pat turime mesti draugus ir skubėti į psichologo kabinetą. Tačiau kartais reikia daugiau nei tiesiog pokalbio su draugu. Kartais reikia pokalbio, kuriame psichologui padedant mokomės pažinti mumyse glūdinčius jausmus, pagrįstai siekti tikslų, spręsti emocinio ar santykių pobūdžio sunkumus bei gilintis į savo asmenybės gelmes, potencialą, resursus.
Kitaip tariant, psichologo kabinete galima rasti tai, ko net tyriausių norų vedamas draugas ar draugė tiesiog negali suteikti!
Gintė Gudzevičiūtė