Trokštate, kad įprastos darbo dienos būtų tokios pat smagios kaip ir poilsio? Ne bėda! Įvairūs atsipalaidavimo metodai padės nušluoti nuovargio ženklus.
Dažnas mūsų darbe pavargstame tiek, kad grįžę namo nieko nebenorime daryti. Dar dažnas pasakys, kad jo darbas įtemptas ir labai nervingas. Kodėl taip yra ir kas mus labiausiai išvargina?
Dažniausi energijos eikvotojai
Viena pagrindinių išsekimo darbe priežasčių – persidirbimas. Po vieno seminaro paklausiau iš Čekijos atvykusios lektorės, ką ji mano apie mūsų auditoriją. Kaip manote, koks buvo jos atsakymas? Dalyviai jai pasirodė pervargę, persidirbę ir per daug įsitempę. Viena mano pažįstama pasakoja, kad ją išvargina nuolatinė nežinia dėl ateities, mažėjanti alga ir didėjantis darbo krūvis. Tiesa, yra ir kita priežastis, išvarginanti žmones ne ką mažiau nei per didelis darbo krūvis, – tai neįdomus, nuobodus, nemėgstamas rutininis darbas, kai tenka „atsėdėti“ darbo valandas, skaičiuojant, kiek liko laiko iki darbo dienos pabaigos. Kai kurie psichologai teigia, kad žmonės pavargsta ne tiek nuo paties darbo, kiek nuo nesugebėjimo sutelkti į jį dėmesio. Iš tiesų, aš pati dažniau pavargstu tada, kai tenka atlikti keletą darbų vienu metu ir nuolat nukreipti dėmesį nuo vieno dalyko prie kito. Pavyzdžiui, dirbant kompiuteriu reikia atsiliepti į skambutį ir aptarnauti užėjusį lankytoją. Dar išvargina labai skirtingo pobūdžio ir skubių užduočių srautai. Pastebėjau, kad kai turiu galimybę porą valandų dirbti sutelkusi dėmesį į kokį nors darbą, kai galiu atsiriboti nuo išorinio ir vidinio blaškymo, dažnai jaučiu ne tik malonų nuovargį, bet ir tam tikrą pasitenkinimą.
Mūsų reakcija į klientus, bendradarbius bei vadovus taip pat turi įtakos mūsų savijautai. Žmonės būna labiausiai įsitempę tada, kai nuolat jaudinasi ir išgyvena dėl kitų nuomonės apie save, audringai reaguoja į kiekvieną kolegų, interesantų ar vadovų pasakytą repliką. Psichologas Antonas Nesvitskis siūlo išbandyti nesudėtingą metodą: įsivaizduokite, kad esate durų anga, o jums adresuoti žodžiai – vėjas, lengvai judantis pro skylutę. Taip galėsite sumažinti kylančią emocinę įtampą ir turėsite laiko pagalvoti ką atsakyti klientui, bendradarbiui ar vadovui. Jeigu vis dėlto jaučiate kaltę, pripažinkite savo klaidą ir nesistenkite pasirodyti geresnis, nei esate. Tiesiog „paleiskite“ susidariusią situaciją ir į tai, kas vyksta, pažvelkite filosofiškai. Atminkite, kad dauguma vadovų geriau rinktųsi emociškai darnų darbuotoją negu tą, kuris nuolat nerimauja, yra nervingas, nors ir labai atsakingas. Juk vadovai taip pat žmonės, jie nori, kad ir jiems atleistų jų klaidas.
Įprasti būdai atsipalaiduoti
Kai paskutinį kartą lankiausi pas šeimos gydytoją, ji manęs paklausė, ar moku atsipalaiduoti. Susimąsčiau ir pagalvojau, ar iš tiesų tai sugebu. Kai pakalbinau savo draugus ir pažįstamus apie tai, kaip jiems sekasi atsipalaiduoti, sužinojau, kad, pavyzdžiui, viena mano draugė atsipalaiduoja, bendraudama su vaikais, ją ypač teigiamai veikia ryškūs vaikų žaislai, piešiniai, o prãbanga tampa galimybė ramiai pabūti vienai. Mano pažįstami ir kolegos po darbo eina atsipalaiduoti į pirtį, išgerti alaus, pažiūrėti kino filmą. Kiti prasiblaško sporto klube, juk sportas – sveikata, o vaikščioti į sporto klubą tiesiog privalu. Ir štai po sunkios darbo dienos vos vilkdami kojas jūs einate atlikti dar vieną prievolę – sportuoti, kad palaikytumėte formą ir figūrą. Bet ar jums tai patinka? Galbūt jums visai netinka užsiėmimai sporto salėje ir jūs labiau norėtumėte plaukioti arba šokti? Svarbu, kad kiekvienas judesys suteiktų džiaugsmo, atsipalaidavimo ir malonumo. Jeigu nuspręsite du kartus per savaitę mankštintis sporto salėje, plaukioti baseine arba, pavyzdžiui, šokti linijinius šokius, likusias dienas skirkite paprastesniems užsiėmimas, pavyzdžiui, po darbo galite namo pareiti pėsčias, užuot naudojęsi liftu, lipti laiptais.
Ar kada susimąstėte, kiek jūsų poilsis ir atsipalaidavimo būdai yra įsisąmoninti ir atitinka jūsų tikruosius poreikius? Grįždamas po darbo namo pagalvokite, ko iš tiesų dabar norite. Ko pageidaujate vakarienei: žuvies, mėsos ar daržovių, kas jums būtų įdomiau: praleisti vakarą prie televizoriaus, išsinuomoti ir pažiūrėti gerą filmą ar paskaityti knygą, o galbūt tiesiog atsipalaiduoti šiltoje vonioje ar gerai išsimiegoti? Mintyse sudarykite vakaro programą. Ir net jei tą vakarą reikės patikrinti vaikų namų darbus, išlyginti marškinius, sudėti skalbinius į skalbyklę, indus į indaplovę, būtinai pasilikite laiko savo sudarytai vakaro programai, kai galėsite pasimėgauti pasirinktu patiekalu, perskaityti bent vieną skyrių mėgstamos knygos ar pažiūrėti bent dalį pasirinkto filmo.
Išsilaisvinimas mene
Be nurodytų įprastų atsipalaidavimo būdų, egzistuoja ir kitų, kurių poveikis gana greitas ir kuriems nereikia daug laiko ir pastangų. Vienas tokių būdų – piešimas. Popieriuje, drobėje arba molyje galima išlieti susikaupusius išgyvenimus, rūpesčius ir problemas. Naudojant meninę kūrybą atsipalaidavimo tikslams nereikalingas specialus pasiruošimas arba meniniai gebėjimai. Paimkite popieriaus lapą, piešimo priemones ir išlaisvinkite savo fantaziją. Pieškite viską, kas tik ateis į galvą: linijas, spalvų dėmes ir pan. Meninis tikslumas nėra svarbus, nes šio pratimo tikslas – emocijų išreiškimas. Atsipalaidavimui ir nusiraminimui puikiai tinka mandalos piešimas.
Rasa Kučinskienė