Jei paklausčiau jūsų, ar esate kūrybiškas, kokį atsakymą išgirsčiau? Tikriausiai sakytumėte, kad stokojate kūrybiškumo, nes nemokate gerai piešti, lipdyti skulptūrų ir šiaip esate mažai susijęs su menu. Tačiau kūrybiškas gali būti (ir yra) kiekvienas žmogus, kad ir kokia jo profesija, amžius ar socialinis statusas.
Kūrybiškumas dažnai klaidingai siejamas su daile, poezija ar kitomis meno šakomis. Tačiau tai reikštų, kad visi menininkai yra kūrybiški, o visi buhalteriai – nekūrybiški. Toli gražu ne. Negana to, būti kūrybiškam kiekvienam žmogui labai naudinga! Pasirodo, tai gerina mūsų fizinę ir psichinę sveikatą, imuninę sistemą ir suteikia didesnį pasitenkinimą gyvenimu. Tad kaip išlavinti savo kūrybiškumą?!
Kas yra kasdieninis kūrybiškumas?
Įsivaizduokite, kad rytą atsikėlęs vietoj savo įprasto kostiumo apsirengėte ryškiais, žaliais drabužiais. Tada spontaniškai paskambinote draugui ir pakvietėte jį nuvažiuoti į kitą miestą. Ten per pietus užsisakėte netradicinį patiekalą, kurio paprastai niekada nevalgote, o grįždamas namo papasakojote savo kelionės draugui gerą anekdotą, kuris jį prajuokino. Kaip pavadintumėte tokią linksmą dieną? Argi tai nebūtų kūrybiškumo pasireiškimas?
Kasdieninį kūrybiškumą R. Richards apibrėžia kaip žmogaus originalumą darbe ir kitoje kasdieninėje laisvalaikio veikloje. Tai – žmogui išlikti būtina savybė – ją turi (ir privalo turėti) kiekvienas. Kūrybiškumas – tai ne tik patys atliekami dalykai, bet ir jų atlikimo būdas. Procesas yra ne mažiau reikšmingas nei rezultatas.
Dažnai nė nepastebime, kad esame kūrybingi kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, vartojame žodžius ir sakinius, kurių nesame sakę anksčiau, išreiškiame savo mintis vis kitaip. Tiesiog niekada nesusimąstome, kiek kūrybiškumo yra mūsų kalboje. Žmogus nėra būtybė, kuri instinktyviai suka tokį patį lizdą, kaip ir visi kiti tos rūšies atstovai. Mes, žmonės, kasdien lanksčiai improvizuojame, pritaikome naujas žinias ar kuriame. Kartais tai darome dėl jausmų, o kartais tiesiog rinkdamiesi iš daugybės galimybių. Biologas E. Sinott pateikia augalo – nakvišos, kuri šaltu oru žydi rausvais žiedais, o atšilus – baltais, – pavyzdį. Asmuo turi kur kas daugiau būdų prisitaikyti prie aplinkos ar pritaikyti aplinką prie savo poreikių nei nakviša. Kasdieninis kūrybiškumas padėjo žmogui išlikti sunkiausiomis sąlygomis, kai reikėjo badmečiu susirasti maisto, sušilti žvarbią žiemą ar kitais kritiniais atvejais. Filmuose ar knygose susipažįstame su istorijomis, kaip nedidelė dalis žydų tautos atstovų išgyveno nacių genocidą dėl savo kūrybiškumo – įsirengė originalias slėptuves ir išbuvo jose gana ilgai, kol praėjo didžiausias pavojus.
Išlaisvinkite mūzą
Kokiomis formomis pasireiškia mūsų kasdienis kūrybiškumas? Ką galime padaryti kiekvienas, kad nauja diena būtų kupina ko nors originalaus? Sąrašas galėtų būti begalinis. Gal šiandien tiesiog papasakokite kolegoms kokį nors juokingą nutikimą arba nuvažiuokite į darbą kitu keliu nei įprastai? O gal pabandykite pagaminti dar neragautą patiekalą ar kaip nors patobulinkite jau seniai žinomą receptą? Ar išdrįstumėte nusidažyti plaukus kokia nors netikėta spalva? Kad ir ką sugalvotumėte, viskas tinka. Svarbu, kad tai būtų kažkas originalaus ir jums reikšmingo, atlikto neatsitiktinai. Jei pavyksta kiekvieną dieną nuspalvinti nors vienu neįprastu nutikimu, sveikiname. Tai reiškia, kad jūs nepatenkate į tą 30 procentų žmonių grupę, kuri savo gyvenime nesugeba nuveikti nieko įdomaus, neįprasto ir naujo.
Pirmasis žingsnis – tai tikėjimas, kad ir jūs galite būti kūrybiškas. Didžiausia kliūtis šiame kelyje – įsitikinimas, kad neturite reikiamų savybių, kad kūrybiškumas – ne jums. Net jei niekas nėra jūsų pavadinęs originaliu, be galo svarbu suvokti, kad galimybių kurti turi kiekvienas. Kūrybiškumas, kaip ir kiti mūsų sugebėjimai, gali ir turėtų būti lavinamas. Leidimas sau žaismingai eksperimentuoti, noras mokytis iš savo klaidų ir atkaklumas – tai raktai, padėsiantys išlaisvinti jūsų galbūt jau seniai slopinamas kūrybines galias. Atsipalaiduokite ir leiskite sau tiesiog būti savimi. Nesmerkite savęs ir nevertinkite kritiškai to, ką darote. Nelaukite ypatingo įkvėpimo. Tiesiog imkitės veiklos. Nesureikšminkite proceso. Ramiai darykite tai, ką norite daryti, ir leiskite mūzai aplankyti jus. Jei užsiimate mėgstama veikla, tuo, kas artima širdžiai, įkvėpimas būtinai ateis. Tik svarbu nepasilikti darbų paskutinei minutei, nedaryti jų įsitempus. Malonumas, patiriamas iš to, ką darote, suteiks visas galimybes pasireikšti kūrybai.
Psichologė Laura Rimkutė