Esu tikra, kad turite svajonių. Neabejoju, kad daugelis jų (o gal visos?) taip ir liko gražios, neįgyvendintos ateities vizijos. Dėl to galite kaltinti nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, žvaigždžių išsidėstymą ar likimo pirštą. O aš kaltinsiu jus pačius, tiksliau – nemokėjimą išsikelti tikslus ir jų siekti. Gera žinia – šią „spragą“ dar nevėlu užpildyti.
Martyna jau vaikystėje pasižymėjo nepaprastu talentu įamžinti akimirkas drobėje. Ji svajojo būti garsi dailininke, ir aplinkiniai nė neabejojo, kad ateityje taip ir nutiks. Mergina nuolat įsivaizdavo savo ateitį kaip menininkės, net mintyse buvo nusitapiusi nuosavos galerijos interjerą. Tačiau, sėkmingai pabaigusi mokslus, ji įsidarbino kitoje srityje, o laiko tapybai skirdavo vis mažiau. Šiuo metu jos talentą primena keli salone kabantys piešiniai, taip ir nepasiekę parodų salių. Kodėl taip nutiko? Juk Martyna turėjo didelį norą ir talentą savo svajonei įgyvendinti…
Simas nebuvo paklusnus vaikas. Nuolat blaškydavosi nuo vienos idėjos prie kitos, mesdavo darbus vos pradėjęs, neturėjo aiškios gyvenimo vizijos. Užaugęs jis pakeitė du universitetus, panašu, kad jam nė vienas taip ir neįtiko. Tėvai nesitikėjo, kad jis ką nors gyvenime pasieks. Tačiau, jų nuostabai, po kelerių metų, praleistų Londone, jis grįžo užsidegęs idėja pradėti savo verslą. Simas tvirtai žinojo, ko nori, turėjo planą ir ėmėsi konkrečių veiksmų. Šiuo metu jis džiaugiasi sėkmingu verslu ir yra įpusėjęs įgyvendinti savo antrąjį tikslą ¬– įsteigti privatų vaikų darželį.
Šios skirtingos istorijos iliustruoja du galimus gyvenimo kelius – svajoti ir turėti. Apie ateitį galime galvoti ir šnekėti kasdien, tačiau tai ir liks tik tuščios šnekos, jei neturėsime tikslų įgyvendinimo plano ir nesiimsime konkrečių veiksmų. Neužtenka žinoti, kur nori atsidurti, reikia žinoti ir kokiais keliais ten galima nukeliauti.
Simas turėjo aiškų planą, o išsikeltiems tikslams nustatė griežtus terminus ir jų laikėsi. Priešingai nei Martyna, Simas apie savo norą nekalbėjo, bet veikė. Atrodo, akivaizdi tiesa – jei norime įgyvendinti savo svajones, turime žengti žingsnį. Ir nesustoti tol, kol atsidursime ten, kur trokštame būti.
Vis dėlto ne visiems tai lengvai pavyksta. O priežastis gali būti labai paprasta – mes tiesiog nežinome, nuo ko pradėti. Arba bijome, kad nepavyks. Rinktis jums – ryžtingai keliauti ar stovėti vienoje vietoje. Taigi keliaukime!
Tikslas turi kilti iš širdies
Prieš siekdami tikslo pirmiausia turime aiškiai žinoti, ko siekiame. Juk taikyti į nematomą taikinį yra beprasmiška. Susiraskite savą „obuoliuką“. Kur norite, kad gyvenimo strėlytė pataikytų? Šis sprendimas neturi būti skubotas. Ramiai apsvarstykite savus troškimus. Ar jūsų tikslas tikrai kyla iš širdies ar yra kieno nors (tėvų, draugų, vadovo ir pan.) primestas? Nuo to, ar nuoširdus yra šis noras, priklausys tai, ar jį lengvai įgyvendinsite.
Tikslai pasiekiami tik tuomet, kai labai to trokštame. Ir tikime, kad tai mums pavyks. Jei, tarkime, manote, kad būtų visai ne pro šalį išmokti tapyti portretus, tačiau nelabai tikite savo gabumais, vargu ar išvis pradėsite šį tikslą įgyvendinti. Arba vos tik pabandęs, mesite pieštukus į šalį.
Nepasitikėdami savomis jėgomis mes iš anksto pasmerkiame save nesėkmei. Iš tiesų, kam stengtis, jei nematome prasmės? Tyrimai rodo, kad savimi pasitikintys asmenys linkę dėti daugiau pastangų siekdami užsibrėžto tikslo ir jį lengviau pasiekia. Nusiteikite pozityviai ir padrąsinkite save veikti. Psichologai tikslą net pataria formuluoti ne būsimuoju, bet esamuoju laiku (pvz., užuot sakęs „aš būsiu lieknas“, formuluokite „aš esu lieknas“), tarsi tai jau būtų įvykę.
Visus kylančius norus surašykite popieriaus lape. Suskirstykite juos pagal svarbą. Kokius jausmus šiuo metu jums kelia kiekvieno tikslo siekimas? Dažnai įsivaizduojame, kaip bus gera pasiekus savo svajonę, tačiau nesusimąstome, kaip jausimės siekdami tikslo.
Vienas svarbiausių žingsnių renkantis tikslus yra mūsų noras bei užsidegimas jį pasiekti. Tikslas turi įkvėpti kiekviename siekimo žingsnyje, o kiekvienas uždavinio įgyvendinimas kelti didelį džiaugsmą ir pasididžiavimą savimi. Jei norite uždirbti daug pinigų (tarkime, tai – jūsų galutinis tikslas), tačiau negalite įsivaizduoti savęs verslininku ir tokį darbą dirbtumėte per kančias, savo tikslo tikrai nepasieksite. Tačiau jei trokštate tapti garsiu fotografu, ir kiekvienos nuotraukos užfiksavimas kelia jums susižavėjimą bei įkvėpimą, šią savo svajonę tikrai įgyvendinsite.
Sutelkite dėmesį į dabartinius jausmus. Jei nejaučiate teigiamos energijos, vadinasi, pasirinkote netinkamą tikslą.
Neišsikelkite daug tikslų vienu metu. Pasirinkite jums šiuo metu svarbiausius ir sutelkite dėmesį į juos.
Apgalvokite, kodėl išsikeltą tikslą norite įgyvendinti. Kodėl jis jums svarbus? Ką jis duoda ir duos ateityje? Kuo daugiau priežasčių surasite, tuo didesnę motyvaciją turėsite jį pasiekti. Tikslą ir motyvus surašykite popieriaus lape, kurį rekomenduojama laikyti kuo matomesnėje vietoje (galite jį visada nešiotis piniginėje arba pasikabinti ant šaldytuvo). Svarbu tikslo nelaikyti savo mintyse, nes užrašytas siekis iš abstrakčios idėjos virsta realia ir įgauna didesnės galios. Užrašymas – tarsi įsipareigojimas siekti tikslo, o ne galvoti apie jį.
Kai kurie psichologai pataria perskaityti užrašytą tikslą kas rytą, kad neprarastumėte krypties ir susitelkęs jo siektumėte. Susikaupti taip pat padeda įvairūs jūs įkvepiantys ir tikslą primenantys dalykai. Tarkime, jei norite pasistatyti namą, galite sienas išklijuoti jums patinkančių interjerų nuotraukomis, architektūros brėžiniais ir pan. Šie vaizdai turi sužadinti norą veikti. Įsivaizduokite, kaip šiame name jums gera, kokie kvapai jus supa, išgirskite židinio traškesį. Iš šios vizijos sugrįžkite atgal ir įsivaizduokite, kaip jūs tai pasiekiate. Šis pratimas turi dvejopą naudą: sužadina teigiamus jausmus tikslui ir padeda surasti naujų priemonių jam pasiekti.
Tikslas – tarsi kelias su stotelėmis
Siekite kuo konkretesnių tikslų. Kuo aiškiau suformuluosite tikslą, tuo lengviau jį pasieksite. Tyrimai rodo, kad pamatuojamus siekius žmonės daug lengviau įgyvendina nei abstrakčius. Kaip manote, kurį tikslą pasiekti lengviau – išmokti ispanų kalbą ar įsiminti 1000 ispaniškų žodžių? Pagrindinį tikslą išskaidykite į mažus uždavinius, reikalingus jam pasiekti (tarkime, kas mėnesį po 200 naujų žodžių ir vieną gramatikos taisyklę). Tai – jūsų mažieji tikslai, vedantys į didįjį finišą.
Išsikėlę per didelį uždavinį dažnai pasmerkiame save nesėkmei. Akivaizdu, kad per mėnesį neišmoksime ispanų kalbos, tačiau bent 200 naujų žodžių tikrai galime įsiminti. Pagrindiniai tikslo įgyvendinimo etapai, arba mažieji tikslai, padeda įvertinti pažangą ir pasitikrinti, ar einame teisingu keliu. Be to, pasiekę kad ir mažą tikslą, jaučiamės pakylėti ir motyvuoti dirbti toliau.
Taigi savo svajonės link eikite žingsnis po žingsnio. Įsivaizduokite tikslo siekimą kaip kelią su daugybe stotelių. Pasiekus stoteles, atstumas vis sutrumpėja, o galiausiai pasiekiamas galutinis maršruto taškas. Kiekviena stotelė atspindi jūsų įgytas žinias ir tobulėjimą. Jei kurioje stotelėje suklumpate, bet kada galite sugrįžti žingsniu atgal ir dar kartą atlikti veiksmus arba pakeisti maršrutą. Būkite lankstus.
Psichologė dr. Cate Brown ragina nebijoti būti pradedančiaisiais. Pasak jos, reikia išmokti mėgautis mokymosi procesu, netgi savo nesėkmėmis. Psichologė mano, kad laimėtojus ir pralaimėtojus skiria vienas dalykas – tai nemokėjimas prisipažinti, kad kelias ne visada yra tiesus. Atminkite, kad kartais reikės sugrįžti atgal, nuklysti į šoną, kol pasieksite galutinį tašką. Svarbiausia – nemesti tikslų po pirmos nesėkmės.
Kiekviena nesėkmė yra pamoka ir jei iš jos pasisemsite teigiamų dalykų, įgytos naujos žinios padės nusibraižyti reikiamą maršrutą tikslo link. Paklauskite savęs, dėl ko nepavyko įvykdyti užduoties? Su kokiomis kliūtimis susidūrėte ir kaip jas galima būtų įveikti ar apeiti? Galbūt nusistatėte nerealistiškus uždavinius, juos peržvelkite ir, jei reikia, pakoreguokite. Galbūt siekdamas tikslo praleidote svarbią stotelę, be kurios negalite nukeliauti iki galutinio taško.
Be plano – kaip be žemėlapio nežinomoje šalyje
Net ir geriausiai suformuluotas tikslas bus bevaisis, jei nesiimsime konkrečių veiksmų. Būtent nuo veiksmų intensyvumo ir priklausys jūsų galutinis rezultatas. Turite didelių svajonių? Vadinasi, turite imtis ir didelių darbų. Sudarykite kiekvieno tikslo etapo planą (kokiu būdu pasieksite mažuosius tikslus?) ir numatykite jų terminus (iki kada įvykdysiu konkrečią užduotį?). Galite nusistatyti, kad kasdien prie savo svajonės priartėsite po 1 proc.
Tikslų siekimo planą pasižymėkite darbo kalendoriuje. Nuspręskite, kokiomis savaitės dienomis ir valandomis skirsite laiko tikslams įgyvendinti (konkrečioms užduotims vykdyti) ir pažymėkite jas pasirinkta spalva. Pavyzdžiui, savo tikslams įgyvendinti skirsite kiekvieno trečiadienio, ketvirtadienio ir sekmadienio vakarus (nuo 6 iki 9 val.).
Įsipareigokite šį pažymėtą laiką aukoti tik tikslams įgyvendinti. Jei atsiranda nenumatytų reikalų, praleistas „darbo valandas“ perkelkite į kitą dieną. Apgalvokite, kiek laiko užims kiekvieno mažojo tikslo įgyvendinimas, ir pasižymėkite jį savo plane.
Kodėl svarbu susidaryti tikslų siekimo planą? Juk tai galima padaryti ir mintyse, negaištant laiko smulkiausiems punkteliams. Psichologų teigimu, tai, atvirkščiai, sutaupo laiko. Mintyse dažnai blaškomės tarp idėjų, kartais – net pamirštame, ką norėjome padaryti. Konkretaus plano turėjimas padeda sutelkti dėmesį į tikslą. Jūs žinote, kada, kodėl ir ką reikia padaryti. Taip gyvenimas įgauna prasmę, o kaskart įvykdęs „dienotvarkėje“ užfiksuotus uždavinius tobulėjate asmenybė ir užtikrintai judate reikiama linkme.
Prisiminkime kelio ir stotelių metaforą. Turėdamas numatytą maršruto grafiką nesunkiai pasieksite galutinį tašką. Tačiau jei neturėsite tikslaus plano ir brėžinio, kaip iki tų stotelių nukeliauti, jūs blaškysitės pirmyn ir atgal ir nebūtinai pasieksite užsibrėžtą tikslą. Be to, nežinosite, kuriose stotelėse jums reikia stoti. Jei Martyna būtų išsikėlusi aiškius uždavinius ir būtų ėmusis konkrečių veiksmų jiems įvykdyti, jos paveikslai kabėtų ne svetainėje, o puikuotųsi garsiausiose galerijose.
Kiekvienas mūsų veiksmas veda artyn tikslo arba tolyn nuo jo. Jei kasdien mūsų daromi darbai nėra susiję su mūsų norais, kaip galime būti užtikrinti, kad susikursime tokį gyvenimą, apie kurį svajojame? Veiksmai, kurie padeda priartėti prie svajonės, turi būti įtraukti į jūsų dienotvarkę. Taip, kaip indų plovimas ar knygos skaitymas prieš miegą.
Dabar tikiu, kad jūsų svajonės bus pasiektos. Jei, be abejo, turėsite aiškų planą ir sistemingai judėsite tikslo link.
Rūta Chomentauskaitė