Taip, ji tokia. Nes ją sunku rasti, o radus – sunku pamesti. Prikimba it varnalėša. Taip ir girdžiu mažiausiai 50 proc. skaitytojų sumurmant: „Kad taip man tokią varnalėšą…“ Norite būti laimingi? Be abejo. O mes pasistengsime nors truputį padėti.
Tėvai mums, bebaigiantiems dvylika klasių, sakydavo: „Stok į ekonomiką, teisę – turėsi gerą išsilavinimą, daug pinigų, būsi laimingas.“ Jie buvo teisūs tik iš dalies. Dalykai, kuriuos galime kontroliuoti (darbas, išsilavinimas, pinigai) laimę lemia ne daugiau nei 10–15 proc. Beje, susitarkime – laimė nėra objektyvus dalykas, kaip ir šviesūs plaukai ar didelis ūgis. Laimė labai subjektyvi. Kartais viską turintis žmogus jaučiasi nelaimingas, o plikas kaip tilvikas jo kaimynas laimę rieškučiomis žarsto.
Jausmą, kad esi laimingas, kur kas labiau lemia asmenybės bruožai ir temperamentas. Net likimo posūkiai ir vingiai (artimo žmogaus netektis, loterijoje išloštas milijonas) mažai veikia subjektyvų laimės jausmą. Jaunystė, grožis ir turtas malonu, tačiau jaunas, gražus ir turtingas nebūtinai yra laimingas… Tai kas gi iš tiesų kuria mūsų laimę? Kaip galėtume susikurti ją patys?
Ar iš tikrųjų laimę kuria…
…pinigai?
Ir taip, ir ne. Taip – jei jų mažai. Ne – jei jų turite pakankamai (pvz., galite sau leisti nueiti į kiną, teatrą, pasėdėti kavinėje su draugais, nukeliauti į patinkančią šalį, nusipirkti mėgstamą knygą, turite stogą virš galvos, o piniginės nesmaugia paskolos ir palūkanos). Jei pinigų turima pakankamai, dar daugiau jų laimės neatneštų. Šiuo atveju laimę kuria ne patys pinigai, o tai, ką jūs su jais darote. Jei užsiuvate kojinėje ir slepiate po čiužiniu, vargu ar pasijusite bent kiek laimingesnis (tiesa, solidus uždarbis didina pasitikėjimą savimi, o tai – ne tokia ir menka laimės sąlyga). Tačiau jei investuojate į gerą laisvalaikį, draugystę, pomėgį, šeimą, naminius gyvūnus, sportą, atostogas (ir sugebate visa tai įvertinti ir tuo pasidžiaugti), tikrai būsite laimingesnis. Ir dar – tyrimais įrodyta, kad esminis lietuvių bruožas būdingas bene visiems: visi jaučiasi laimingesni, kai jiems sekasi geriau nei jų draugams, giminaičiams ar kaimynams.
…draugystė?
Taip! Draugystė – didžiausias gyvenimo džiaugsmas. Laikas, praleistas su draugais, nuotaiką pakelia kur kas labiau nei laikas, praleistas su šeima. O jei dar mokate flirtuoti, elgtis spontaniškai ir megzti naujas pažintis – turite visus šansus jaustis laimingas! Keli būdai puoselėti draugystę: a) skirkite jai laiko; b) mėgaukitės bendravimu ir to neslėpkite; c) džiaukitės draugų sėkmėmis; d) spręskite konfliktus, ieškokite išeičių, bet neskubėkite nutraukti draugystės; e) būkite atviras ir nuoširdus.
…atlaidumas?
Taip. Atleisdami artimui savo, auginame savo laimę. Iš širdies atleisdami, „paleidžiame“ širdyje glūdintį pyktį, o jo vietoje „užauga“ šiltesni jausmai. Atleisti kartais būna labai sunku, tačiau stengtis ir to mokytis verta: a) prisiminkite, kaip kas nors atleido jums – kaip jautėtės tuomet? b) parašykite atleidimo laišką (siųsti nereikia) – tai padės „susidėlioti į lentynėles“ jausmus ir geriau suprasti situaciją; c) puoselėkite empatiją – ji padės suprasti priežastis, dėl kurių žmogus jus įskaudino. Gal iš tiesų netyčia? O gal juo dėtas ir pats būtumėte taip pasielgęs?
…geras laisvalaikis?
Taip. Efektyviai planuojamas ir gerai leidžiamas laisvalaikis gali padėti pastatyti visą laimės rūmą! Ypač laimės jausmą didina laisvalaikis, kur yra šiek tiek bendravimo, šiek tiek aktyvumo ir šiek tiek būtinųjų įgūdžių (pavyzdžiui, šokiai, krepšinis su draugais). Dauguma žmonių laisvalaikį leidžia prie televizoriaus – ir tai kartais atpalaiduoja. Tačiau jei pakeltume sėdimąją nuo sofos ir nukeliautume į kėglinę, būtume kur kas laimingesni. Turite mažai laisvo laiko? Tik nepavydėkite į pensiją išėjusiems draugams ar giminaičiams: nors jie jo turi daug, tačiau dažniausiai dienas stumia pasyviai ir dėl to jaučiasi labai nelaimingi.
Psichologė Ramunė Žaržojutė