Kaip būtų paprasta, jei gyvenimą galėtumėme kontroliuoti ir valdyti pagal savo norus. Ir nors kai kuriuos dalykus galime paveikti, dalis jų lieka neliečiamybės zonoje. Galime su tuo susitaikyti arba toliau kovoti neįveikiamą karą.
„Suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos keisti, ką galiu pakeisti, ir išminties tą skirtumą suprasti“, – kalbama vienoje ramybės maldoje. Pasakyti lengva, bet kaip tai padaryti? Kiek žmonių gali pasigirti tokia išmintimi? Dirbant psichoterapinį ir konsultavimo darbą šis klausimas ypač svarbus. Juk žmonės ateina pas profesionalus turėdami panašių dilemų: ar susitaikyti su vaiko neklusnumu, ar bandyti jį paveikti? Ar priimti sutuoktinio trūkumus, ar priversti pasikeisti? Ar gali ką nors padaryti sau, jei esi neramus, uždaras, jautrus ir emocingas, ar tai įgimtas temperamentas? Liaudies išmintis pateikia visiškai priešingus požiūrius: „kalk geležį, kol karšta“, „lašas po lašo ir akmenį pratašo“ ir „kuprotą tik kapas ištaisys“ bei „prieš vėją nepapūsi“. Religijos dažniausiai tai įvardija Dievo bausme, perspėjimu ar išbandymu. O politinės ideologijos optimistiškai siūlo suimti pasaulio likimą į savo rankas (marksizmas ir nacionalsocializmas), pasiduoti stichiniams rinkos dėsniams ir egoistinių interesų sandūrai tikintis, kad iš chaoso savaime susikurs tvarka (liberalinis pragmatizmas). Panagrinėkime kai kuriuos mūsų bruožus šiuo požiūriu: kiek juos reikia priimti ir susitaikyti, o kiek galima keisti.
UŽ KINTAMUMĄ
Nemažą dalį mūsų išgyvenimų sudaro įvairūs kūno trūkumai: svoris, ūgis, veido forma, dantų būklė, plaukai.
Svoris. Kad ir kokio amžiaus būtumėm, antsvorį galima laikyti pakeičiama savybe. Normalus kūno masės indeksas yra 18–25. Jei svoris padidėja, padeda tradicinės pagalbos priemonės:
mažesnio kalorijų kiekio dieta;
didesnis fizinis aktyvumas – toks, kai pulsas padažnėja bent iki 120 kartų per minutę;
svorį koreguojantys vaistai – pastaruoju metu sukompromituoti efedrino grupės vaistai, bet išpopuliarėjo maisto papildai, pavyzdžiui, su aliejinių kopūstpalmių uogomis;
įpročių korekcija – nevalgyti sočiai po 18 val., rinktis ne kompiuterį, o slides, dviratį ar bėgimą.
Ūgis. Maždaug 80–85 proc. ūgio veiksnių lemia genetika, o 20–25 proc. galima paveikti, tačiau tik paauglystėje intensyvaus augimo metu. Ūgiui didinti padeda visavertė baltyminė mityba, cinko ir vitamino D preparatai. Kartais leidžiamas augimo hormonas arba daroma sudėtinga chirurginė operacija, kurios metu pailginami kojų kaulai. Nerekomenduojama būnant tokio mažiaus per daug kilnoti svarmenų, nes ši veikla mažina ūgį.
Veido bruožai, dantys ir plaukai. Kosmetinė chirurgija praktiškai nežino ribų, ir, jei ne kainos, dauguma mūsų taptumėme neatpažįstami. Sukandimui koreguoti neblogai padeda kabės. Plaukų augimą iš dalies skatina specialus švitinimas lazerio šukomis, o radikali priemonė – brangokas plaukų persodinimas.
Gyvenimo trukmė. Mokslininkų teigimu, natūrali žmogaus gyvenimo trukmė turėtų būti apie 110 metų. Jei tik mes išvengtumėme trijų žudikų: piktybinių auglių, infarktų bei insultų ir automobilių avarijų…
UŽ SUSITAIKYMĄ
„Anatomija – tai likimas“, – rašė Sigmundas Freudas. Jo mokinys Alfredas Adleris pabrėždavo, kad išgyvenimai dėl savo kūniškų trūkumų palieka gilių pėdsakų mūsų savivertėje.
Tradiciškai priimta manyti, kad kūno sandara kažkiek keičiasi su amžiumi: vaiko galva visada reliatyviai didesnė, palyginti su kūno ilgiu, ir su amžiumi po truputį artėja link „auksinės proporcijos“ – 1:8. Kartais moterys turi proporciją 1:6, o tai, žinoma, daro jas patraukliomis „mergaitiškomis būtybėmis“. Įsikišti į šį procesą vargu ar galime, tiesiog reikia pasikliauti genais.
Maždaug prieš šimtą metų vokiečių tyrinėtojas Ernstas Kretschmeris aprašė tris įgimtus kūno sandaros tipus arba konstitucijas: asteninę, atletinę ir pikninę. Astenikai iš prigimties išsiskiria išilginėmis kūno proporcijomis, įdubusia krūtine, kiaušinio formos galva, plona jautria oda. Atletikams būdingas vidutinis ar aukštas ūgis, išvystyti raumenys, trikampio formos kūno proporcijos. Piknikai – vidutinio ar žemo ūgio, galva rutulio formos, kūnui būdingi apvalumai, didesnis riebalų sluoksnis. Nors vėliau paaiškėjo, kad grynų konstitucijų žmonių mažiau nei maišytų, vis dėlto tendencijos išlieka. Jei esate asteniškas – kiek jums reikia dėti pastangų, kad susilygintumėte su bendraamžiu atletiku? O jei jūs esate pikninės konstitucijos moteris, ar jums verta vaikytis asteninės figūros? Ar gali padidinti jūsų ūgį pratimai, jei jūsų lytinis brendimas jau baigėsi? Deja, nei ilgas kabėjimas ant skersinio, nei dieta didesnio poveikio neturės. Susitaikykite.
Ar mes galime gyventi amžinai? Deja, mūsų ląstelių dalijimosi ciklas ribotas. Tam tikrų ląstelės struktūrų – telomerų – kiekis neišvengiamai sumažėja, chromosomos nebesidalija ir ląstelės tiesiog žūsta nuo senatvės. Matyt, net išgyvenę iki 110 metų, mūsų audiniai atrodytų tokie pasenę, kad gyventi su jais būtų per didelis vargas. Be to, kur mūsų planetoje tilptų visi nemirtingieji? Susitaikykime – gyvenimas baigtinis. Mūsų tąsa – vaikai ir kultūros paminklai.
Psichoterapeutas Olegas Lapinas