„Perdegimo“ sindromas (ang. k. „burnout“) dar kitaip vadinamas profesiniu pervargimu – nesvetimas daugeliui žmonių. Psichologai šiam sindromui taiko skirtingus apibrėžimus, iš kurių vienas paprastesnių būtų, jog tai negatyvių psichologinių susijaudinimų rinkinys, susijęs su stipria tarpasmeninių santykių įtampa. Būnant šioje būsenoje ilgainiui energijos atsargos išsenka, stipriai krenta darbo efektyvumas ir žmogaus galimybės džiaugtis darbu bei gyvenimu.
Kam gresia „perdegimo“ sindromas?
„Perdegimo“ sindromo simptomus gali jausti bet kokį darbą dirbantis žmogus. Visgi šis sindromas dažniausiai pažeidžia žmones, kurių darbo specifikoje yra nuolatinis padidintas kontaktas su kitais žmonėmis: medikus, socialinius darbuotojus, pedagogus, psichologus, psichoterapeutus ir kitų panašių profesijų atstovus.
„Perdegimo“ sindromas yra profesinio tarpasmeninio streso pasekmė. Jis atsiranda, kai žmogaus adaptacinės galimybės įveikiant stresą yra viršytos. „Perdegimo“ sindromą greičiau patiria darbuotojai, tikintys tokiais idealais kaip žmonių padorumas, įsitikinę, kad gėris visada laimi, turintys tokių asmenybės bruožų kaip polinkį į perfekcionizmą, pesimistinį požiūrį į save ir pasaulį, norą viską kontroliuoti; nenorą nors kažką perduoti kitiems, norą daug pasiekti, didelių ambicijų, nerimastingumą, jautrumą, empatiją, linkusius susitapatinti su kitais. Riziką didina ir izoliacija, savarankiškas darbas, darbas su sudėtingais klientais (pacientais, mokiniais), viršvalandžiai, blogas finansavimas, bloga vadyba.
Kaip išvengti „perdegimo“ sindromo?
Ką daryti, jeigu jaučiate, jog darbas, į kurį ankščiau eidavote su malonumu, pradėjo teikti daugiau neigiamų nei teigiamų emocijų, sunku prisiversti dirbti, įžvelgti jame prasmę ir gauti motyvacijos?
Keletas paprastų patarimų padės apsisaugoti nuo „perdegimo“ ir padės atgauti vidinį balansą, kuris labai svarbus kiekvieno žmogaus gerai psichinei savijautai:
- Pradėkite dieną nuo atpalaiduojančios, ramios veiklos: keliolika minučių meditacijos, ką nors užrašyti į dienoraštį, švelniai pasirąžyti, paskaityti ką nors įkvepiančio.
- Puoselėkite sveikos mitybos, sportavimo, miegojimo įpročius. Reguliariai sportuokite, pakankamai pailsėkite.
- Nusistatyti ribas. Stenkitės nepersitempti. Išmokite pasakyti NE, kai prašymo išpildymui reikia Jūsų laiko. Prisiminkite, kad NE pasakymas iš tikrųjų reiškia pasakymą TAIP tam, kam Jūs iš tikrųjų norite skirti laiko.
- Padarykite pertrauką nuo technologijų. Išjunkite telefonus, kompiuterį, nebetikrinkite el. pašto.
- Pamaitinkite savo asmenybės kūrybišką dalį. Kūrybiškumas galinga jėga prieš perdegimą.
- Išmėginkite ką nors naujo, pradėkite smagų projektą, skirkite laiko savo hobiui. Išsirinkite veiklą, kuri neturi nieko bendro su Jūsų darbu.
- Mokinkitės valdyti stresą. Perdegus jaučiatės bejėgiai. Bet iš tikrųjų Jūs turite daug daugiau galimybių suvaldyti stresą nei galvojate.
Ką daryti, jeigu jaučiate, jog „perdegimo“ išvengti visgi nepavyko?
- Sulėtinkite tempą. Reikia sulėtinti tempą arba padaryti pertrauką. Atidėkite kiek įmanoma savo įsipareigojimus ir veiklas.
- Skirkite laiko atsipalaidavimui, apmąstymui, atsigavimui.
- Kreipkitės pagalbos į kitus. Pasidalinkite savo jausmais su šeima, artimaisiais arba su specialistu.
- Iš naujo peržiūrėkite ir įvertinkite savo tikslus ar prioritetus. „Perdegimas“ – akivaizdus ženklas, kad Jūsų gyvenime kažkas svarbaus neveikia. Skirkite laiko apmąstymams apie savo tikslus, viltis, svajones. Gal nepaisote to, kas Jums iš tikrųjų svarbu? „Perdegimas“ gali tapti galimybe atrasti tai, kas iš tikrųjų Jus daro laimingu ir atsižvelgiant į tai keisti gyvenimo kryptį.
Antanas Mockus