Netikėtai susidūriau su V. Tekerėjaus (W. Thackeray) žodžiais, kurie privertė susimąstyti: „Knygos nuskaidrina sielą, kelia ir stiprina žmogų, žadina jį tauriausiems siekiams, aštrina protą ir švelnina širdį“. Iš tikrųjų, prisiminus jausmą, kai pasineri į knygos perteikiamą pasaulį, viduje lieka gera. Dar prieš artėjant Vilniaus knygų mugei susimąsčiau apie knygą, jos reikšmę ir patį skaitymą. Kaip dažnai skiriame laiko praleisti su knyga tiesiog savo malonumui? Kiek galime sau leisti pasinerti į knygos nešamą malonumą atitrūkti nuo kasdienybės? Kiek reikšmės teikiame knygai savo namuose?
Tačiau, ar skaitymas savo malonumui teikia kokios nors naudos? Ar tikrai verta imti knygą į rankas ir pasinerti į ten kuriamą pasaulį? Tai klausimai, kuriuos šįkart siūlau panagrinėti atidžiau.
Skirtingos skaitymo naudos
Dažnai praktikoje susiduriu su vaikais, kurie knygas skaito per prievartą – „kad mokytoja neparašytų dvejeto“. Lygiai taip pat dažnai tenka sutikti žmonių, kuriuos mokykla „atbaidė“ nuo skaitymo labai ilgam. Negalime nekreipti dėmesio ir į kitą pusę – smagu stebėti, kaip žmonės tiesiog įlindę į knygas autobusuose, kavinėse ar ant Neries kranto. Tokie vaizdai vis dėlto ne tokie ir reti, tad tai teikia vilčių, kad knyga ir skaitymas nėra tik pareiga, atliekama norint gauti gerą pažymį, ar dėl to, kad kažkas verčia.
Ką apie skaitymą sako mokslas?
Tyrėjai pastebėjo, kad žmonės, kurie dažnai skaito grožinę literatūrą, geriau supranta kitus žmones, yra empatiškesni (jiems lengviau įsijausti į kito žmogaus jausmus) ir geriau supranta jų pasaulėžiūrą. Pastebėta, kad įsitraukimas į knygą (ypač grožinės literatūros) sustiprina ryšius smegenyse ir pagerina smegenų veiklą. Netgi nustatyta, kad daug skaitančių žmonių smegenų žievė storesnė (būtent ta dalis, kuri atsakinga už mąstymą) ir geriau atlaiko neurologinius pažeidimus bei traumas.
Grožinės literatūros skaitymas gerina žmogaus gebėjimą įsijausti į kito žmogaus situaciją, kitaip sakant, atsidurti kito žmogaus vietoje ir geriau suprasti jį. Be viso to, romanų skaitymas ir labai lavina vaizduotę bei atmintį. Tai – netgi labai gera prevencija nuo įvairių demencijos formų. Turbūt visiems akivaizdu, kad šiuolaikiniame pasaulyje mes vis daugiau pasineriame į skaičius, faktus ir aiškiai apibrėžtas žinias internete ar negrožinę literatūrą. O ir statistika rodo, kad dabar dažniau renkamės negrožinę literatūrą. Tačiau žmonėms reikalingas pabėgimas. Kartais norisi atitrūkti nuo supančio pasaulio, nuo nerimą keliančių problemų ir panašių dalykų.
Atliekant tyrimus pastebėta, kad skaitymas – tai gyvenimo būdo pasirinkimas, norint atitrūkti nuo gausios vizualinės informacijos televizijoje ir aplinkoje. Knyga leidžia tai padaryti. Galų gale, mokslininkai patvirtino, kad daug skaitantys žmonės turi geresnius skaitymo įgūdžius, o tai ir patį skaitymą paverčia maloniu ir atpalaiduojančiu užsiėmimu. Dar kiti tyrimai atskleidė, kad skaitymas gali sukurti geresnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Mokėjimas skaityti užtikrina geresnes galimybes daugiau pasiekti sau ir savo šeimoms. Tokie žmonės tampa labiau mąstantys ir vertinami, pasikliauja savo nuomone, besiremiančia faktais, o ne tik nepagrįstu autoritetu ar prietarais. Be to, negalima pamiršti, kad knygos gali padėti vaikus mokyti tam tikrų vertybių, įsijausti į kito žmogaus jausmus, geriau suprasti tam tikras situacijas ar net padėti atrasti problemų sprendimą.
Prisiminkime ar atraskime knygos teikiamą malonumą pasinerti į pasakišką, užburiantį, audringas emocijas ir vaizduotę žadinantį pasaulį. Kaip sakė A. Adleris, „gera knyga gali mus išmokyti apie pasaulį ir apie save. Skaitydamas mokaisi ne tik skaityti, tu taip pat daugiau išmoksti apie gyvenimą. Tu tampi išmintingesnis“.
Leiskis į susitikimą su knyga, tikrai verta. O gal jau turi gerų su skaitymu susijusių patirčių? Būtų labai įdomu, pasidalink komentaruose!
Justina Buikauskienė