Norime ir siekiame gyventi kuo sveikiau. Vis dėlto, savaitę pavyzdingai laikęsi dietos, penktadienio vakarėlio metu neatsispiriame saldžia grietinėle puoštam pyragui, o pro pilną vaisių dubenį praeiname taip, tarsi jo nebūtų. Ar vakarėlyje išgeriame keliomis taurėmis per daug, nors žadėjome apsiriboti tik sultimis… Gyvenime nuolat patenkame į situacijas, kuriose gerai apmąstytos elgesio gairės konfrontuoja su vėjavaikiško akimirkos žavesio žadamais malonumais. Atsispirti pagundai prireikia nemažai pastangų. Deja, dažnai ji būna stipresnė už valią.
Velnio ir angelo kovos
Savikontrolė padeda apsisaugoti nuo nemalonių ar, dar blogiau, žalingų pasekmių. Vis dėlto kodėl patenkame į Sirenų dainų spąstus ir elgiamės prieš savo norus? Šią itin žmogišką mįslę mokslininkai mėgina perprasti ne vienerius metus. Visai neseniai Fritz Strack ir Roland Deutsch pristatė teoriją, aiškinančią savikontrolę (ar jos trūkumą) kaip dviejų sistemų – emocinių impulsų ir racionaliųjų apsvarstymų – kovą.
Impulsyvusis Aš žaibiškai kuria asociacijas – užkandžių automatas tolygu šokoladui. Tarsi medžiotojas, jis nuolat žvalgosi aplink ieškodamas potencialiai malonaus stimulo, o jį aptikęs siunčia signalus, kad norėtų tai gauti. Tokių impulsų stiprumas priklauso nuo asmenybės (ar dievini riziką?), esamų poreikių (esi alkanas kaip vilkas?) ir ankstesnės patirties (ar tėvai už gerus darbus pamalonindavo tave mielomis dovanėlėmis?). Racionalioji pusė, priešingai, pasveria argumentus už ir prieš, planuoja. Ji aktyvinama turint svarbių ilgalaikių tikslų, pavyzdžiui, per artimiausius tris mėnesius atsikratyti kelių nereikalingų kilogramų. Už impulsyviąją ir racionaliąją puses atsakingi skirtingi informacijos apdorojimo mechanizmai, todėl nesunku paaiškinti, kodėl pagundų užklupti vienu metu patiriame dvejopus išgyvenimus – kartu ir norime, ir bandome susilaikyti. Klasika tapęs vaizdelis, kai ant vienos peties sėdi angelas, o ant kitos velnias, puikiausiai atitinka mokslininkų duomenis: vienu metu abi sistemos varžosi, kuri galiausiai lems elgesį. O laimi ta, kuri tose aplinkybėse aktyvinama stipriau. Silpnam impulsui atsispirti kur kas lengviau nei stipriam (pabandykite užeiti į didelę maisto prekių parduotuvę alkanas).
Pagundų draugai
Tai, ar pavyks atsispirti pagundoms, priklauso nuo įvairių veiksnių. Pavyzdžiui, Walter Mischel pastebėjo, kad vaikai lengviau atsispiria pagundai, jei jie jos nemato. Eksperimento metu pradinės mokyklos mokinukams buvo pasiūlytas saldainis, bet pasakyta, kad jei jie sugebėtų šiek tiek palaukti, gautų didesnį skanėstą. Kaip parodė rezultatai, vaikams buvo daug lengviau išlaukti, jei saldainis būdavo paslėptas. Nematau ir negalvoju. Tačiau ne visuomet tai paprasta.
Roy Baumeister teigimu, kiekvieną rytą pabundame su pripildytais valios rezervuarais, tačiau atsargos gana greitai išsenka. Įsivaizduokite, kad ryte jums pokalbis dėl darbo. Be abejonių, norite pasirodyti kuo šauniau – tam prireikia nemažai šaltakraujiškumo ir savitvardos. Pagal Baumeister teoriją po interviu atsispirti potraukiui per pietus sužiaumoti didelį mėsainį būsite mažiau pajėgus nei praleidęs rytą namuose.
R. Baumeister su kolegomis atliko intriguojantį eksperimentą – tiriamiesiems davė ką tik iškeptų šokoladinių pyragėlių ir sakė, kad atlieka su skonio jutimų tyrimą. Pyragėliais džiaugėsi tik dalis tyrimo dalyvių, o kiti kramsnojo ridikėlius. Kitoje eksperimento dalyje tiriamiesiems buvo pateikta neišsprendžiamų užduočių (žinoma, tai žinojo tik patys tyrėjai). Tiriamieji, kurie turėjo atsispirti pyragėlių vilionėms gaudami tik ridikėlius, spręsdami užduotis pasiduodavo žymiai greičiau – vidutiniškai po 8 minučių. O pyragėliais mėgavęsi jų kolegos buvo atkaklesni – ištverdavo vidutiniškai 19 minučių. Kontrolinė grupė – tiriamieji, negavę nei pyragėlių, nei ridikėlių, prie užduočių praleido daugiau nei 20 minučių.
Valios resursų sumažėja ir pavartojus alkoholio. Nustatyta, kad apgirtę asmenys sunkiau atsispiria šokoladui, net jei ir įsitikinę, kad valgyti saldumynus nėra sveika, ar stengiasi laikytis dietos. Kuo labiau jie jį mėgsta, tuo daugiau suvalgo apgirtę (nors ir yra nutarę jo atsisakyti).
Lina Rasimaitė