Ne taip seniai bendrovė „TNS Gallup“ atliko tyrimą, kuriuo stengėsi išsiaiškinti, kokios vertybės būdingos Lietuvos vyrams ir moterims bei kaip jos kinta nuo paauglystės iki senatvės. Rezultatai ir šokiruoja, ir stebina, ir… guodžia.
Kas yra semiometrinis tyrimas ir kodėl garsi bendrovė pasirinko būtent šį būdą tirti Lietuvos vyrų ir moterų vertybes? Atsakymas labai paprastas: semiometrinis tyrimas (originalus pavadinimas Semiometrie™) apeina mūsų sąmonę ir identifikuoja pasąmoningas asociacijas, kurių, tiesiai klausdamas nenustatysi.
Tyrėjai, žinoma, mėgino klausti ir tiesiai. Ne dėl to, kad tikėtųsi tikrų atsakymų – greičiau tam, kad palygintų, kokie mes norime atrodyti ir kokie esame iš tikrųjų. Tiek vyrai, tiek moterys, tiesiai ir atvirai pateikdami savo nuomonę, nedrįsta pripažinti, kad jiems nerūpi šeima, žmogiški santykiai ar dvasinis tobulėjimas:
„Aš norėčiau priklausyti tokiai grupei, kurioje žmonių tarpusavio santykiai būtų gilūs ir šilti“ – su tuo sutinka 91,3 proc. vyrų ir 93,2 proc. moterų (ir iš tiesų – sunku būtų nesutikti…);
„Aš pasiruošęs paskirti daug laiko, kad mano šeimyninis gyvenimas būtų sėkmingas“ – su tuo sutinka 76,5 proc. vyrų ir 72,8 proc. moterų (pastebėjote, kokie mūsų vyrai šeimyniški? Labiau vertina šeimą nei moterys!);
„Aš stengiuosi palaikyti pusiausvyrą tarp savo gyvenimo fizinės, dvasinės ir emocinės sričių“ – 53,2 proc. vyrų, 58 proc. moterų.
Jei analizuotumėme Lietuvos vyrų ir moterų vertybes pagal minėtuosius klausimus, akivaizdu, kad lyčių skirtumų nebūtų. Tas skamba nelabai įtikinamai, ar ne? Juk vis dėlto Dievas kūrė ir Adomą, ir Ievą, ir nuo pat pradžių jie buvo skirtingi… Kažkurie iš tų skirtumų turi būti išlikę!
Tiesiai ir atvirai užduodami klausimai sulauks „teisingo“, socialiai pageidaujamo, pozityvaus ir asmens savivertės visuomenės akyse nemenkinančio atsakymo. Tokio, kokio reikia; tokio, kokį – kaip mes įsivaizduojame – tikisi išgirsti klausėjas. Todėl šiuo būdu neįmanoma pamatyti ir nustatyti skirtumų nei tarp vyrų ir moterų, nei tarp kokių kitų lyginamųjų grupių.
XX a. pabaigoje prancūzų sociologas Jean-Francois Steiner ieškojo būdų, kaip palyginti skirtingas kultūras (vakarų pasaulio) tarpusavyje. Mokslininkas rėmėsi teiginiu, kad turi egzistuoti bendra visiems žmonėms prasmių visuma, tokia pati, kaip baigtinė ir išmatuojama spalvų ar garsų visuma (paprasčiau tariant, žodis „raudona“ ir Afrikoje reiškia raudoną). Darant prielaidą, kad prasmės simbolis yra žodis, Jean-Fransois Steiner po išsamių kokybinių studijų sukūrė pagrindines prasmes atspindinčių 210 žodžių rinkinį, kuris yra pagrindinis Semiometrie™ metodikos įrankis. Kiekvienas žodis turi savo koordinates ir yra pozicionuojamas Semiometrinėje erdvėje. Naudodamiesi šia metodika, tyrėjai gali peržengti per stereotipinius, įvaizdžio atsakymus, vartotojų klišes, „socialinio pageidaujamumo“ tendencijas ir identifikuoti pasąmonines tiriamųjų asociacijas. Šis tyrimas atskleidžia, kokie esame, ko norime iš tikrųjų, o ne parodo, kokie norime atrodyti. Semiometrinis tyrimas atskleidžia giluminius vertybių skirtumus ir – dar daugiau – leidžia parodyti vertybių kaitą žmogui bręstant.
Tyrimo dalyviai prašomi įvertinti, kiek kiekvienas iš 210 žodžių sukelia malonius ar nemalonius jausmus – ir taip nesąmoningai, per kylančias asociacijas, nusako savo vertybes ar moralines nuostatas (tas pats žodis skirtingiems žmonėms skamba nevienodai – vienam žodis „šautuvas“ bus malonesnis nei žodis „kunigas“, kitam – atvirkščiai, o trečiasis, matyt, pasirinks „ironiją“…). Pagal koreliacijas žodžiai sudėliojami vertybinėse ašyse „Malonumas ir pareiga“ ir „Bendruomenė ir autonomija“. Pagal tai, kokios grupės žodžiai dominuoja, yra kuriamas vertybinis respondentų paveikslas.
Vyrai ir moterys – skirtinguose vertybių poliuose
Tyrime dalyvavusios moterys kaip mielesnius pažymėjo tokius žodžius: švelnumas, svajoti, kvepalai, gimimas, doras, mandagumas, tyrumas, pagarba, elegancija, minkštas, mėnulis, tikėjimas, knyga, Dievas, jausmingas, moteriškas… Vyrai prioritetą teikė žodžiams: užpulti, audra, bausti, kritikuoti, kareivis, statyti, šautuvas, apvaisinti, vyriškas, greitis, šarvai, įžūlumas, metalinis, nepajudinamas… Nebuvo nė vieno žodžio, kur vyrų ir moterų pasirinkimas sutaptų! Nė vieno! Kyla natūralus klausimas – tai apie ką gi mes šnekamės? Ką veikiame kartu? Kaip kuriame bendrystę, neturėdami bendrų vertybių?
Lietuvos vyrų vertybės telkiasi apie vieną esminę – autonomiją, kuri gali būti lydima arba malonumo, arba pareigos. Moterų vertybės, priešingai, telkiasi apie bendruomenę (ir čia taip pat išsiskiria – dalis moterų mieliau renkasi malonumus, likusios – pareigą). Mes esame priešinguose vertybių poliuose ir neturime nė vienos bendros vertybių temos. Apie ką kalbėtis atrastų nebent tik… 50–59 m. vyrai ir 15–29 m. merginos! Bet apie tai šiek tiek vėliau.
Akivaizdu, kad vyrų ir moterų žodžiai išreiškia priešingas vertybes ir emocijas. Vyrų varomoji jėga – malonumų paieška ir asmeninių poreikių tenkinimas. Jų mėgstami žodžiai susiję su kova (šautuvas, užpulti, šarvai, karas…), dominavimu (uždrausti, bausti, įsakyti, valdyti…), kritika (ironija, klaida, nepasitikėjimas…). Moterys kur kas daugiau dėmesio skiria priklausomybei, prieraišumui, pareigai, stabilumui. Jų žodžiai susiję su tradicijomis (švelnumas, pagarba, moralė, pasitikėjimas…), šeima (mylėti, santuoka, ištikimybė, vaikystė…), religija (šventas, Dievas, siela, tyrumas…), rafinuotumu (poezija, elegancija, elitas…).
Psichologė Ramunė Žaržojutė