Kai skamba linksmas aleliuja,
Kai bunda žemė ir laukai,
Tada pajuntam iš tikrųjų,
Kad mes vienos šeimos vaikai.
—
Skambėk, Velykų linksmas aleliuja.
Garsais, kokių dar niekas negirdėjo,
Kad keltųsi iš sutemų tamsiųjų
Visi, kurie dar keltis nesuspėjo.
—
Teskamba Kristui aleliuja.
Nes Kristus kėlės iš tikrųjų!
Teskamba Viešpačiui giesmė tyra.
Kaip spindinti rasa, kaip ašara,
Žavi, kaip ryto raustanti aušra.
Skaidri, kaip bundantis pavasaris.
—
Šį Velykų rytą mielą
Te džiaugsmai pripildo sielą!
Te kilnus joj auga ryžtas
Energingai skelbti Kristų!
—
Plaukia garsas per pasaulį:
„Aleliuja! Kristus kėlės!”
Jau skaisčiau prašvito saulė,
Jau pražydo pirmos gėlės.
Su Velykom kilkim, broliai!
Te visi nušvinta toliai
Kristaus pergalės šviesa.
Evangelijos tiesa!
—
Tegaivina mus Velykų šventės!
Te galingai skamba aleliuja!
Kėlės Kristus, daug kančių iškentęs.
Dėl žmonijos nuodėmių piktųjų.
Kilkim, broliai! Sielas atgaivinę,
Svieskim savo mylimą tėvynę!
—
Velykų rytmetis brangus:
Griausmingai skamba aleliuja.
Pradžiugo žemė ir dangus,
Nes Kristus kėlės iš tikrųjų,
Su Kristum kelkimės visi,
Į darbą stokime tvirti.
—
Aleliuja, aleliuja!
Kristus kėlės iš tikrųjų.
Kelkis, mūsų Lietuva,
Būk per amžius tu gyva!
—
Jau iš miego keliasi gamta.
Kelias Kristus, mirt) nugalėjęs,
Ir viltis, kad kris sunki našta,
Kelias mūsų sieloje, lyg vėjas.
Nepalūžkim, audrų blaškomi,
Bet nuolat gyvenkim viltimi!
—
Kelias Kristus, mirti nugalėjęs,
Saulė budina visus laukus,
O garbingas Kristaus jubiliejus
Tegaivina Lietuvos vaikus.
—
Plačiai Velykų varpai girdis.
Atgyja mūsų sielos, širdys.
Teskamba vėl linksma daina,
Nes jau liūdėti mums gana.
—
Velykos Kristaus triumfą skelbia.
Velykos džiaugsmą neša mums.
Jos sielos nerimą nustelbia,
Nes nieks daugiau jos nebedrums.
Linksmų Velykų! Jums linkiu
Išmušt margučių daug gražių.
Linkiu ir linksmo Aleliuja,
Pavasario dienų šviesiųjų.
Linkiu darbe sėkmės,
Sunkumuos’ ištvermės.
—
Jau pavasaris nušvito.
Aleliuja gieda saulė.
Giesmės atgimimo ryto
Skamba visame pasauly.
Kristus kėlės iš mirties.
Kelią mums dangun nuties.
—
Jau Velykos. Skaisčiai šviečia saulė.
Žiemos rūbą žemė greit numes.
Linksmos giesmės plaukia per pasaulį:
Kėlės Kristus, kelkimės ir mes.
Kelkimės iš dvasios apsnūdimo.
Nes mus šauksis Dievas ir tauta.
Kelkis ir Tu, Lietuvos jaunime!
Stok po Kristaus vėliava šventa!
—
Aleliuja — tai šaltinis,
Gaivinąs žmogaus krūtinę.
Aleliuja teikia vilt;
Iš klaidų, vargų pakilti.
—
Teskamba Viešpačiui giesmė tyra.
Kaip spindinti rasa. kaip ašara.
Žavi, kaip ryto auštanti aušra.
Skaidri, kaip bundantis pavasaris.
Teskamba Kristui aleliuja.
Nes Kristus kėlės iš tikrųjų.
—
Jau kėlės Kristus ir mirtis krito.
Linkiu džiaugsmingo Velykų ryto!
—
Maironio metų linksmas Aleliuja
Pridengs mums skausmą dainiaus netekimo,
Sužadins vilti valandų šviesiųjų
Ir mūsų sielų tyro atgimimo.
—
Būna vargo ir rūpesčių tarpai,
Būna kartais širdis nerami,
Bet, klausyk, Vadaktų skamba varpai
Aleliuja linksmai skelbdami.
Aleliuja — vargų pabaiga
Ir gyvenimo naujo pradžia,
Kad liepsnotume meile nuo šiolei,
Visi būtumėm lygūs, kaip broliai.
—
Bunda žemė, taip ilgai miegojus.
Jau Velykų rytas toks skaistus.
Tenušvinta Lietuvai rytojus,
Kuriame vargų, kančių nebus.
—
Gaudžia varpai, aidi aleliuja.
Kėlės Kristus, kėlės iš tikrųjų.
Kelkis ir tu, Lietuva brangioji!
Teišaušta tau šviesus rytojus!
—
Skamba žemėj linksmas aleliuja,
Kėlės Kristus, kėlės iš tikrųjų.
Džiaukimės ir mes visi lig vieno:
Kristaus meilė mus lydės kas dieną.
—
Velykos skelbia prisikėlimą,
O mūsų tautai — ir atgimimą.
Visi, kaip vienas, į darbą stokim,
Tautos gerovei pasiaukokim.
—
Kristaus pergalės prieš tamsą šventėj
Susiburkim į darnias gretas!
Tiek daug smurto, tiek kančių iškentę,
Ženkim pergalės keliu ir mes!
—
Su Velykomis atgimsta žemė,
Su Velykomis atgimk, žmogau!
Te visur nušvinta, kur aptemę!
Te tamsa nebeslegia daugiau!
—
Su Velykų šventėm teatgimsta žemė!
Te visur nušvinta, kur tiktai aptemę.
Nes jau Kristus kėlės,
Mirtį nugalėjęs.
Autorius Valerijus Rudzinskas