Ar jauti manų minčių prisilietimą ?
Jos dabar prisiglaudė prie tavojo peties…
Meskime šalin kankinanti laukimą,
Noriu jau dabar truputį meilės atsiriekt…
Kąsnį tau ir man, ir tegu bus kaip būna…
Naktys tokios trumpos, kai jausmai karšti…
Mano meile, meile per atstumą,
Aš glaudžiuos mintim prie tavojo peties.
Meilės angelas man tyliai pakuždėjo
Tavo širdį „komplimentais“ apsvaigini
Mmm… Kaip saldžiai žodžiai išsiliejo,
Kviesdami tave pagundoj užsimiršt…
Sveikinimų autorė: Ilona Urbanavičiūtė – Bumblauskienė
Meilė, Valentino diena
Dun dun dun,
įsileisk mane vidun…
Su Švento Valentino diena!
Jei tavo širdis būtų kalėjimas – norėčiau būti uždarytas jame iki gyvos galvos.
Nemyli, nenori – nereikia. Mylėsi, norėsi – nebus.
Tegul kasdien lyja meilės lietus…
Jaučiu aš meilę ir šilumą,
Jaučiu tave arti,
Kai meilė jausmus išaugina,
Taip gera – numirti gali.
Būk šalia būk mano meile
aš be tavęs kaip paukštis besparnis danguj.
Tu neliūdėk, nes aš šalia.
O kai manęs nėra, yra žvaigždė kuri tau spindi!
Todėl šypsokis, nes niekada nebūni vienas!
Myliu tave labai, labai.
Te išsipildo mūs sapnai.
Sapnai visi, visi, visi, ten kur mes lakstome basi.
Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus,
Niekas mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus…
Paprašysiu aš drugelio, kad nuskristų pas tave.
Prisiglaustų prie veidelio, pabučiuotų už mane!
Ar žinai, kodėl saulės zuikučiai tokie linksmi?
Todėl, kad šiame pasaulyje Tu esi! Ar žinai, kodėl mėnulis žiūri žemės kryptim?
Į Tave! Jis juk žiūri kartu su manim!
Kada naktis apgaubia žemę
ir gesta namuose šviesą,
tave matyt ir jausti noriu,
tu mano džiaugsmas ir aistra…
Leisk tau rankas šias išbučiuoti.
Leisk, gražuole, tave karštai į lūpas pabučiuoti.
Leisk, saulute mano, prieš visą Žemę ištart tau
Tą paslaptingą, kerintį – myliu.
Tą jausmą žmonės meile pavadino.
Jis toks galingas ir trapus.
Jis dar svaigesnis už svaigiausią vyną.
Jį sunaikinus ir pasaulis žus…
Tu nepyk, kad mano lūpose žodžių per maža,
kad tylėjimą mėgstu ir aš,
ir atmink, kad ne lūpose meilė tikroji
juk liepsnoti be žodžių dar gali širdis.
Tavo akys gražiausios pasauly,
tavo veidas tai šviečianti saulė,
tave aš pamatęs svaigstu kaip nuo vyno,
nes nėra pasauly gražesnės merginos!
Amžinos meilės nėra.
Net visų didžiausia aistra trunka kurį laiką.
Ateina diena, kai ji pasibaigia ir gimsta nauja meilė.
Kaip tik todėl meilė nemirtinga.
Ji nuolat atgimsta.
Aistra užgęsta, bet meilė lieka.
Tad, tegul meilė, kurią tu jauti būna amžina.
Ir tegul ji kas sekundę, kas minutę, kas valandą,
stiprėja.
________________________________________
Leista bučiuotis, tik ne dažnai
Leista mylėtis, tik ne karštai
Leista dalintis meilės jausmais
Tik ne visada, ir ne su visais.
________________________________________
Tavo vardas už saulę gražesnis,
Ir už tūkstantį aukso žvaigždžių,
Tavo vardas man vienas pasauly,
Kurį aš širdyje branginu.
________________________________________
Neklausyk, brangioji
Ką berniukai tau sakys,
Nes jų meilė tiek kainuoja
Kiek supuvęs obuolys.
________________________________________
Vakaras prie žydinčių rožių
Vienumoj aš svajoju: – Kur tu?!
Ir šaukiu tyliai, nors be žodžių
Su tavim pasvajoti kartu.
________________________________________
Didžiausias skausmas ne tada
Kai durklas perveria krūtinę.
Didžiausias skausmas tik tada
Kai žūva meilė pirmutinė.
________________________________________
Bet aš tikiu, kad tu sugrįši
Nelis ir saulė mums nušvies
Norėčiau tavo akyse nuskęsti
Nes tu manasis saulės spindulys.
________________________________________
Tos nuostabios tylios naktys
Amžinai mano sieloj gyvens
Ir tos nuostabios mėlynos akys
Liūdną ilgesį širdžiai sukels.
________________________________________
Ateik tau pasaką paseksiu
Pažvelgsiu į akis, kurias myliu
Tu nejauti mano širdies skausmo
Ir nežinai, kad tiek daug aš kenčiu.
________________________________________
Meilė – geras išradimas
Meilė – velniškas žaidimas
Meilė myli, meilė daro
Meilė į kapus nuvaro.
________________________________________
Bailiai žiūri mėnulis pro langą
Rodos skaito ką aš Tau rašau.
Kai skaitysi tu manąjį raštą
Gal pro langą žiūrės jis ir tau.
________________________________________
Iš žiedelio bursi: myli ar nemyli
Tegul visą tiesą žiedas pasakys,
Bet jisai nesako, baltas žiedas tyli
Atsakyti gali mylinti širdis.
________________________________________
Gal su dulkėmis klajosiu
Kaip jazminų balti žiedai
Su tavim jau niekad nesvajosiu
Širdis daugiau niekad nemylės.
________________________________________
Tu atėjai baltų rožių alėja
Lyg sapnas praieties.
Tu nežinai, ką mums beržai šlamėjo,
Kad nesiskirsim jeigu kas ir skirs.
________________________________________
Liepki atsitraukti – aš tai padarysiu
Liepki nemylėti – to neleis širdis
Liepki, kad pamirščiau – to nepadarysiu
Atminty tu liksi tol, kol plaks širdis.
________________________________________
Parašyti daug žodžių galėčiau,
Bet ne žodžiuose meilė tikra.
Širdis širdį supranta be žodžių,
Jeigu myli – suprasi ir Tu.
________________________________________
Aš norėjau draugauti su saule,
Norėjau draugaut su Tavim,
Bet tu buvai ir būsi kiaulė
Geriau jau draugaut su avim.
________________________________________
Ant Tavo gyvenimo kelio
Lai klojas gražiausi žiedai.
Išsirink iš jų tarpo nevystantį vieną,
Kuris Tau bus brangus amžinai.
________________________________________
Pasaulis būtų per žiaurus,
Per daug klastingas ir klaikus,
Jei tarp gyvenimo audrų
Nebūtų meilės valandų!
________________________________________
Tu, mano laimė, džiaugsmas ir svajonė
Tu, mano meilės nuostabūs sapnai.
Myliu Tave dabar ir amžinai,
Tau visos mintys, Tau visi troškimai.
Tau visas darbas, ir visi sapnai,
Aš nežinau, ką ruošia mums likimas,
Myliu Tave dabar ir amžinai…
________________________________________
Susitikti neleidžia mums tolimas kelias,
O užmiršti neleidžia naktis.
Šviesią naktį pažvelk į mėnulį
Mūsų akys tenai susitiks.
Meilė visagalė:
nėra pasaulyje nei sielvarto ,
juodesnio už jos bausmę,
net laimės,
didesnės už malonumą jai tarnauti.
Tai, ką jaučiame įsimylėję,
galbūt yra normali būsena.
Meilė parodo žmogui, koks jis turėtų būti.
Linkiu Tau didelės, nuoširdžios
MEILĖS.
Apie meilę ką nors parašyti būna be galo sunku.
Ji ateina be galo mažytė,
o kartais visai nelaiku.
Kibirkštim mažom ji nušvyti
ir į liepsną pavirsta iškart.
Apie meilę sunku parašyti,
bet be meilės sunkiau šimtąkart.
________________________________________
Tarp žiaurių gyvenimo verpetų
Klajodama aš tave sutikau.
Ir sužavėta tavo žodžio
Karštai tave pamilau!
________________________________________
Atleisk!
Atleisk, kad aš Tave mylėjau.
Atleisk, kad taip ilgai trukdžiau
Atleisk, kad visada tavim tikėjau
Ir tik šiandieną viską supratau.
Atleisk, gyvenime juk visko būna,
Bet aš ne daug tau blogo padariau,
Todėl sunku iš kelio pasitraukti
Vien tik todėl, kad būtų tau lengviau,
Vėl tavo veido nematysiu aš ilgai likimas vėliai nebeleido,
Kad laimė būtų amžinai.
Tavęs prašau užmiršti viską
Neverta to apgailestaut!
Sudie! Kas buvo nebegrįžta
Dėkoju tau už buvusią draugystę
Ir už žodžius kuriuos tu melavai.
Juk pasitaiko, žmogus suklysta,
Bet tik ne taip, kai tu kad suklydai.
________________________________________
Mylėk tą gamtą stebuklingą
Mylėk pasaulį platų ir galingą
Mylėk tylų ūžimą vėjo
Ir tą, kuris Tau sielą sužavėjo.
________________________________________
Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju.
Nors neseniai tik pažinau Tave!
Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju,
Bet gaila, kad tiktai sapne.
________________________________________
Jeigu Tu būtum paukštis,
Palinkėčiau Tau galingų sparnų,
Nes paukščiams reikalinga laisvė.
Jei Tu būtum gėle,
Palinkėčiau skaidrios saulės,
Nes gėlei reikalinga šiluma.
Jei Tu būtum jūra,
Palinkėčiau didžiausių audrų,
Nes tik jos nusako jūros galybę,
Jei… Tu esi žmogus,
Todėl linkiu Tau meilės viskam kas gyva,
Didžiulės ir neišsenkančios kaip jūra!
________________________________________
Nepyk, atleisk, gal aš esu kaltas,
Gal kartais buvau ir per blogas,
Bet juk ir sniegas nebūna baltas
Kai jį su žemėm sumaišo audra.