Priimki, mokytojau,
Atspindį vilties –
Akių tyrumą.
Tiesą, meilę
Gyvenimu įprasmink.
Padovanosiu tau geltoną klevo lapą-
Ruduo išskynė vasaros gėles.
Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka
Ir mena saulės sklidinas dienas.
O juk gražu, kai supas klevo lapas,
Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,
Kai rudenio naktį vis šviečia tavo langas
Tartum ugnelė mylinčios širdies.
Atnešiu gražią dėkingumo puokštę
Už meilę, už raudonai pabrauktas klaidas,
Už ašarą, nuriedančią per skruostą,
Kai skaitot mokinukų laiškus ir žinutes.
Kurios tau primena nedrąsų pirmokėlį,
Mergytę – mokinukę kaspinais žydrais.
Kiek daug į saulės pusę pakylėjai…
Prisiminimuose – vardai, vardai, vardai…
Kiekvienas rugsėjis – po žiedą,
Kiekvienas rugsėjis – po žilą plauką,
O Jūs einat galvą iškėlus-
Jūsų jaunystė laukia.
Gelsvus lapus rudenis vėjas neša,
Laukus gaivina rudenio tyla.
Ir vėl tave, atėjusį į klasę,
Kasryt pasveikins tavo mokykla.
Ji džiaugsis, tavo džiaugsmą pastebėjus,
Nuliūs, pajutus nerimą širdies,
Priglaus tave, lyg motina priėjus,
Ir bausdama lyg motina liūdės.
Jau beržai ir kaštonai liepsnoja,
Neša vasarą gervės ant sparnų vis tolyn ir tolyn,
Paklausykite! Kažkas skambina, šaukia,-
Tai rugsėjo pirmoji,
Ji, visus pasikvietusi, veda
Stebuklingon vaikystės šalin.
Kiek akių, kiek širdžių
Jūsų kelią lydėjo…
Kiek akių, kiek širdžių
Jums gyventi padėjo…
O rytoj nuskambės vėl
Eilinis rugsėjo varpelis
Ir kelintą jau kartą pakvies
Į tą priprastą mieląjį kelią…
Geras nerimas
S.Žalnieriūnienė
Ir vėlei rugsėjis,
Vėl šypsenos…Gėlės…
Ir vėl Jumis tikinčios,
Klausiančios akys.
Vėl nerimo gero
Pripildytos dienos,
Atsakymo ieškančios
Nemigo naktys…
Ir vėlei kas rytą-
Į savąją klasę.
Ir vėlei dalinsit
Jūs širdį kaip duoną…
Pamiršę save,
Jūs į ateitį vesit
Gražiausią pasauly-
Jaunystės koloną.
Kiekvienas rugsėjis – po astrą raudoną,
Kiekvienas – sidabro gijelę į plaukus…
Nuo A iki Z –
Tas kantrybės atstumas,
Bet gera širdy, to rugsėjo sulaukus.
Kai Jūsų šventė, džiaugiamės visi.
Ir Jūs pasidabinat gėlių puokštėm.
Tebūna Jūsų nuotaika šviesi,
Te viskas išsipildo, ko Jūs trokštat.
Nusilenkti atėjome Jums, pedagogai,
Padėkot nuoširdžiai Jums už tai,
Kad kasdien mumyse kuriat žmogų
Ir kovojat už žmogų rimtai.
Vėl rugsėjis veržiasi pro langus,
Neša klasėn juoką ir žodžius.
Atminty atgimsta žodžiai brangūs,
Jūsų žodžiai, ištarti į mus.
Akmuo ir auksas
A.Baltakis
Vaikai,
Kai pirmą kartą parklupsite
Ant akmenio, ak, ligi kraujo kelius nusibrozdinę,
Tik nepradėkite galvoti,
Kad žemė visa – iš akmens.
Ir kai antrą kartą parklupsite,
Ir kai trečią kartą parklupsite,
Kai parklupsite tryliktą kartą,
Prašau jūsų, maldauju, vaikai,
Ir tada nepradėkite galvoti,
Kad žemė visa – iš akmens.
Bet,
Jei lobių ieškodami, rasite
Nors vieną aukso smiltelę,
Prašau jūsų, maldauju:
Pradėkite galvoti,kad žemė visa – iš aukso.
O jei nieko daugiau neberasite
Ir antrą, ir trečią dieną,
Jeigu nerasite tryliktą dieną,-
Prašau jūsų, maldauju,vaikai,
Ir tada nenustokite tikėję, kad žemė – iš aukso.
Iš aukso ir iš akmens!
Jeigu nori dešimt gauti
reikia mokslo paragauti
Su berniukais nelakstyti
o knygelę paskaityti!
Rugsėjo 1-oji pirmokui
Šiandien pirmąkart žaisliukams
Teko likti namuose,
Parkeris, sąsiuviniukai
Vietoj jų kuprinėje.
Tu nuo šiandien pirmokėlis,
Tau daug daug sėkmės linkiu,
Lai spalvotas vadovėlis
Taps geru tavo draugu.
Rodos, nieko neįvyko,
O įvyko šitiek daug,
Tu nuo šio saulėto ryto
Jau pirmokas, bręsk ir auk.
Knygos, skaičiai ir raidelės
Tavęs laukia ant suolų.
Mokslo duonos paragavęs
Tapki dideliu žmogum.
Kas nedrąsus šį rytelį pabudo,
Kas nešė virpančią puokštę delne?
Kas prie mamytes rankelių prigludo,
Kai teko likti vienam klasėje?
Kam skirta viską pradėt pirmą kartą:
Mokytis, piešti, skaičiuoti, rašyt?
Kam lemta augt ir pakeist seną kartą.
Tau, pirmokėli, sėkmės tau, mažyt.
Tegul visos žemės raidės taps geriausios tavo draugės,
Mokykis gerai, vaikeli, ženk į priekį po žingsnelį.
Rugsėjo 1-oji abiturientui
Ar supranti, kad čežantys rugsėjo lapai
Jau paskutiniams metams pašaukė tave,
O virpanti ranka pirmoko tavo rankoj-
Tai pasimatymas su savo vaikyste.
Ar supranti, kad jau atėjo laikas
Subręst ir apsispręst dėl ateities.
Tu – šios mokyklos abiturientas,
Kiek daug suspėt per šiuos metus reikės.
Tarp brangių savo klasės draugų,
Tarp pažįstamų sienų, veidų paskutinė rugsėjo pirma,
Jau tokia 12 -oko dalia.
Neliūdėk, viskas eina pirmyn,
Dienos neš skausmą, džiaugsmą tolyn.
Tik tikėk savimi ir tegu
Tau likimas bus ypač dosnus.
Tegul krykščia išdykus vaikystė,
Tegul sukas pirmokų rate.
Juk negali žiedeliai nuvysti
Išauginti saulėtam sode.
Kiek akių, kiek širdžių
Jūsų kelią lydėjo…
Kiek akių, kiek širdžių
Jums gyventi padėjo…
O rytoj nuskambės vėl
Eilinis rugsėjo varpelis
Ir kelintą jau kartą pakvies
Į tą priprastą mieląjį kelią…