Būk palaiminta, mylima dukrele
Palaimink mano rankom, Dieve, Dukrą,
Nuplauk Jai širdį mano ašarų rasa,
Įsupk į mano meile tylia, kuklią,
Globok Ją mano vakaro maldų gausa.
Palaimink mano žodžiais, Dieve, Dukrą,
Suriški mūsų sielas glūduma minties,
Nuleiski Šventą Dvasią, kad apsuptų
Vien aureolėmis šventos dangaus ugnies.
Palaimink mano laime, Dieve, Dukrą,
Įliek į Jos gyvenimą tyros vilties,
Kad kelias Jos tėvynėj austas būtų,
Kuriuo Ji eitų nesiliaudama tikėt.
Palaimink mano meile, Dieve, Dukrą –
Išgirski prašymą širdies manosios kuklų.
Tėvelių sveikinimas vienintelei dukrai
Brangi Dukrele, sveikinam Tave –
Tu peržengei jaunystės slenkstį,
Tačiau globojanti tėvų ranka
Neleis nežinomybėn eiti.
Branginsime Tave kaskart labiau,
Globosime kiekviena žingsnį.
Gal patarimų nereikės, tačiau
Ilgai tėvams maža išliksi.
Žinok, širdele mūsų praeities –
Tu – bendras mūsų sielų medis.
Tegu po kojom žemė Tau klestės
Ir vien tik laimės rytas žadins.
Brangi Dukrele, sveikinu Tave
Su nuostabia gyvenimo švente.
Mylima, nuostabi mano dukryte,
Kai esi toli nuo mano širdies – joks girios paukštis neuždainuos giesmės, kuri atstotų Tavo kalbėjimą.
… ilgiuosi kiekvieno ryto, kai keldavau Tave iš sapnų karalystės. Prisimenu kiekvieną vakarą, kai guldydavau Tave į žvaigždėtų svajonių patalus.
… šaukiu Tave naktimis ir dienomis, didžiausių tolybių erdves siekiančiais žodžiais, mintimis ir maldomis.
… Šaukiu Tave savo dvasios pastangomis, tikėdamasi įteikti Tau pasitikėjimo ir sėkmės, ilgesio ir džiaugsmo.
… nėra tų vertybių, dėl kurių galėčiau atsisakyti Tavo gyvenimo reikalų, darbų ir rūpesčių.
… neįmanoma suskaičiuoti laiko saulėtekiais ir saulėlydžiais, kuomet aš svajoju apie Tave.
… neaprėpiamas mano laukimo ilgesys Tau, mylima mano Dukryte, o tai, kas atrodo amžinybe Tavęs belaukiant, tuojau pat pavirsta akimirka vos tik Tu, brangioji, apkabini mane.
Tėvelio sveikinimas dukrai vardadienio proga
Iš mėlynų žibuoklių Tavo akys –
Aš Tavo mamai jas nešiau,
Kai vyriškom svajonėm meilę trapią
Ir Tavo laimę nutapiau.
Neatsiklausęs, nieko nesitaręs
Aš Tavo vardą išrinkau…
Tavęs, mieloji, dar nematęs
Mylėjau, puoselėjau ir glaudžiau.
Dukryte, rožių pumpurais tapyčiau
Tavąsias lūpas ir žodžius,
Kuriais šaukei mane mažytė,
Kuriais žaidei mamos vardu.
Geroji mūsų, jau suaugusi, Dukra, –
Tu mūsų saulė ir akių šviesa.
Tėvų linkėjimai mylimai dukružei
… jei nepaminu kad turi Tėvus – niekada Tavęs neapleis Dievo palaima…
. jei nepamirši, kad turi artimuosius – niekada neliksi rūpesčiuose viena…
… jei nepamirši kad turi draugus – niekada nebūsi pamiršta šventėse…
… jei nepamirši, kad turi bičiulius — niekada nejausi vienišumo akimirkų…
… jei nepamirši kad turi kolegas — niekuomet nejausi sunkumų darbe…
Mes linkime Tau gyvenimo, kurį Tu pajustumei tarsi pasaką. Mes linkime Tau Dukrele, kad išsipildytų tai, kas mums neišsipildė. Mes linkime Tau svajones paversti tikrove, nes tvarkingumas, darbštumas ir atsidavimas, kurio Tave išmokėme, yra vertas stebuklų Tavajame gyvenime.
… paklausyk mūsų patarimų ir būsi laiminga.
Mylima dukrele, vien svajonėmis gyvenu
Niekas negali sunaikinti mano ilgesio Tau, mylima Dukrele. Kai, rodos, visi žmonės eina gyvenimo gatvėmis – aš tarsi stoviu vietoje, kur nebevaikšto laikrodžių strėlės nuo saulės ligi mėnesėlio. Kai, rodos, visi žmonės triumfuoja švenčių metu – aš tarsi nebūtyje esu ir nejaučiu jokios laimės ar džiaugsmo, nes labai seniai mačiau Tave.
Mano meilė ir atsidavimas Tavo gyvenimui pasidalijo į milijardus pėdų, kuriomis matuoju kelią į tolybes. Ten plaka Tavo širdis, o čia – aš viena kenčiu be Tavęs.
Dar negimusiai, bet labai laukiamai dukrelei
Lyg pasakų šešėlis esi princesė ateities.
Aš laukiu, ir vaizduojuos kaip juokies.
Suknelė atlaso balta – pavasarinio sodo šydas…
Sustos Karalius Mėnuo naktyje akis Tavas išvydęs.
Esi jau čia, nors dar neatėjai į keistenybių žemę –
Žinok, čia žmonės vaikšto dideli ir šaukia meilę.
Užaugusių merginų širdyse ji angelu gyvena –
Tuo angelu, kur iš po motinos širdies aplanko žemę.
Mažyte mano, žvaigždėtom mintimis širdin atėjus,
Išvaikščiojus tarp debesų baltas dangaus alėjas –
Nešiosime ant rankų savo kūno ir dangaus dalelę
Ir melsime Tau angelo iš praeities laimingo kelio.
Brangi dukryte,
… jei nepamirši kad apie Tave yra daug gerų žmonių — niekada nestokosi gerumo kitiems.
… jei nepamirši kad turi senelius – niekada neieškosi patarimų svetimuose namuose…
… jei nepamirši kad turi kaimynus – niekuomet neturėsi rūpesčių namuose…
… Tavo meilė artimiesiems sugrįš Tau su kaupu. Todėl mylėk ir gerbk žmones, mylėk pasaulį…
… saulėtieji toliai lai surenka spinduliais į Tavo širdį mūsų širdžių meilę žmonėms ir žemei…
tepasėja Tavyje gerumą spinduliais kiekvieno rytmečio saulė, kiekviena šviesioji diena.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė