Mano mielieji, noriu tiesiog pasakyti: „Šlovė, šlovė mūsų Dievui, nes Jo gailestingumas amžinas!“ Iš 30-ties pragyventų metų 29-erius aš negyvenau, o tiesiog egzistavau, nors vaikystėje buvau gera mergaitė, mokykloje – pirmūnė. Visi man pranašavo puikią ateitį. Bet, žinote, man dabar labai baisu prisiminti tai...
Kai Maritai ėjo trylikti, madingi buvo margaspalviai marškinėliai ir nutrinti džinsai. Nors aš augau didžiosios depresijos metais ir naujiems drabužiams pinigų neturėjau, taip prastai niekada nesirengdavau. Kartą Maritą pamačiau gatvėje purvu ir akmenimis trinančią naujus džinsus. Buvau pritrenkta, kad ji darko naujas kelnes, ir...
Aš užaugau gražioje, plačiai nusidriekusioje Ajovos fermoje su tėvais, dažnai vadinamais „žemės druska ar bendruomenės stuburu”. Jie turėjo visus gerų tėvų bruožus: meilę ir troškimą užauginti savo vaikus, turinčius dideles galimybes bei pasitikinčius savimi. Jie įpratino mus atlikti namų ruošos darbus ryte ir vakare,...
Maža mergaitė ruošė dovaną Kalėdoms. Didelę dėžę ji suvyniojo į brangų žvilgantį auksinį popierių. Ir popieriaus, ir spalvotos juostos kaspinui sunaudojo labai daug. – Ką darai? – rūsčiai subarė ją tėvas. – Sugadinai tiek popieriaus! Ar bent žinai, kiek jis kainuoja? Apsiašarojusi mergaitė apglėbė...
Būk palaiminta, mylima dukrele Palaimink mano rankom, Dieve, Dukrą, Nuplauk Jai širdį mano ašarų rasa, Įsupk į mano meile tylia, kuklią, Globok Ją mano vakaro maldų gausa. Palaimink mano žodžiais, Dieve, Dukrą, Suriški mūsų sielas glūduma minties, Nuleiski Šventą Dvasią, kad apsuptų Vien aureolėmis...
Kai buvau maža, man atrodė, kad visi tėčiai – tai kaip lempelė šaldytuve. Kiekvienuose namuose jų yra po vieną, bet niekas nežino, ką jie veikia kai namų durys uždaromos. Mano tėvas išeidavo iš namų anksti ryte, o vakare sugrįžęs būdavo labai laimingas, kad štai...
Naujausi komentarai: