Nuotrauka: Rdoke
Laiko taku
Kalėda
Per žemę skuba,
Užsivilkus
Šerkšno rūbą.
Žvaigždę
Danguje įžiebia,
Karpo snaigę
Baltažiedę.
Viltimi visus
Sušildžius,
Grigo ratais
Bildu bildu…
Kalėda
Takais Kalėdų –
Snaigėm virto
Mūsų bėdos!
Ateina metas,
Kai visai kitaip imi suvokti
Laiko taką.
Ir mėnesiai pavirsta dienomis,
O šitos tarsi paukščiai
Išplasnoja…
Norėtum nuraškyt
Gyvybingumo pilną vaisių šaką
Ir atiduoti tiems,
Kas šypsnį, gerą nuotaiką,
Ar švelnų žodį dovanoja…
Vėl Kalėdos
Palydėję, kaip kasmet,
Senuosius,
Susimąstome:
Kas taip,
Kas – ne!
Jei mintim
Brangiausių bruožus
Glostai,
Tuoj Palaima
Apgaubia tave.
Kalėdaičius –
Dievo meilės duoną
Mes prie stalo
Laužiame per pus…
Vėl Kalėdos!
Vėl Naujųjų šventės!
Džiaugsmo upėje
Jauties saugus.
Šventės dienom,
Jau įprasta nuo seno,
Mes sielos spinduliais
Vis apšviesti
O tos ugnies,
Kuri širdy rusena,
Nei užgesint,
Nei užslopinti negali.
Žvaigždė Kalėdų
Danguje sužibo.
Šviesiausias laikas
Vaiko širdyje.
Boluoja žemė
Erdvėje beribėj…
Snieguolė skrieja,
Mintys paskui ją…
Žvaigždė Kalėdų!
Nerimo nelieka.
Pamiršę viską
Skubam į namus.
Žvaigždė per dangų,
Gruodis barsto sniegą…
Prie Kūčių stalo –
Dievas ir Sūnus.
Kalėdų šventėmis
Metus skaičiuoju:
Kiek ateity,
O kiek jau – praeity?!
Diena užsukusi
Trumpai svečiuojas –
Sekundžių batais
Žingsniai jos greiti.
Subėgs į skliautą
Žvaigždės visos, visos…
Kalėdų svajos
Belsis į sapnus.
Visiems atleidus,
Nuodėmes išrišus,
Lopšy Kalėdų –
Miegas taip ramus.
Sveikinimų autorė: Zenė Sadauskaitė
Trupinėliai laiške
Kalėdinis sveikinimas tėvams
Bučiuoju, mama, duonos kepaliuką —
Taip mokėt mane, ieškantį tiesos:
Vaikams kasdien paduodamas riekutę,
Aš laimės Jiems gyvenime viliuos.
Kalėdų džiaugsmuose aš Jums
Už duoną, kuria sotinot mane
Tapau tikru tiesos laukų artoju
Ir moku išgyvent vien plutele.
Didžiulę savo pagarbą Jums reiškiu
Ir mokau pagarbos savus vaikus:
Kiekvienas dedam trupinį į laišką,
Kad meile pabarstytumėt namus.
Grįšiu tėvo meilės
Sūnaus kalėdinis sveikinimas tėvui
Apkabinu Tave, gerasis mano tėve,
Širdy Kalėdų džiaugsmą Tau nešu.
Tau iš toli rašau nakty šventų Kalėdų —
Tai aš — tas nepalaužiamas sūnus.
Dėkoju Tau už suteiktą širdies stiprybę
Ir už šaknis didžiulės patirties,
Kuri mane dvasia palaikė ir išgydė,
Kai, rodos, neturėjau jau vilties.
Padėki duonos riekę man ant Kūčių stalo,
Į mano vietą nieko nesodink…
Nors man, kaip Tau, nuo rūpesčių plaukai pabalo,
Aš grįšiu Tavo meilės pasiimt.
Kalėdų dovana
Kalėdinis sveikinimas vaikui
Ar matai, mažyli, kaip Kalėdos eina,
Kai tamsa uždaro šviesai langines?
Ten toli už miško sniegų Jos išbraidė
Ir nakty užtemdė laiko varpines.
Ar žinai, mažyli, kur gerumo rūmai? —
Visas metų kraitis — Tavo delnuose:
Geras darbas, žodis — taip jau visad būna:
Prie Kalėdų stalo džiaugiasi šeima.
Visą naktį braidę už langų Kalėdos,
Randa savo vietą mūsų namuose:
Tyliai Jos ateina, po egle prisėda —
Ir žiūrėk, mažyli, laukia dovana.
Kalėdų speigo dovana
Sveikinimas su šv. Kalėdomis
Balta a pūga jau suvyniojo riešutus į sniegą —
Tau bus Kalėdų speigo neregėta dovana!
Kai vaikščiosim šią naktį miestuose po vieną —
Tegu prisiminimų pėdos lieka po egle.
Žinok, man nesvarbu, kad mus išskyrė laikas,
Kuris praėjus metams širdį vėl atgal parves…
Lai mus užpusto pūgos ir sušaldo vėjas,
Kad pasiilgčiau aš Tavęs, o Tu manęs.
Nešu Tau kalėdinę dovaną
Kalėdinis sveikinimas
Ant medžių jau baltuoja pūgos,
Paukšteliai slopsta vėl šerkšne…
Bet jokio šalčio nepabūgus,
Ėjau gatve aš pas Tave.
Traškėjo ledas man po kojom,
Rausvėjo skruostai nuo speigų…
Tačiau aš nugalėjus gruodą,
Nešu Tau glėbį dovanų:
Nešu šventų Kalėdų laimę,
Maiše paslėpus meilės daug
Ir Naujų metų džiaugsmo kaukę —
Tik Tu manęs tikrai sulauk.
Su Kalėdų laime!
Sveikinimas atskirai gyvenantiems, bet branginantiems vienas kitą
Su Kalėdų laime, su šviesos žvaigžde!
Sniegas Tavo kaime
Ir manam mieste.
Dovanoju pūgą, atminties snaiges…
Kaip seniai tai buvo —
Aš ir tu drauge.
Kaip man gaila šiandien,
Kad Tu taip toli,
Kad atėjęs gelbėt, vis nesurandi…
Bet Tu vėl ateiki prie senų namų —
Ten juk aš gyvensiu mūs atminimu.
Su Kalėdų laime, su lemties žvaigžde!
Sniegas mano laimę
Neša pas Tave…
Daužau kalėdinį žaisliuką
Kalėdinis sveikinimas
Daužau kalėdinį žaisliuką tyčia,
Kad laimė aplankytų mūs namus.
Atnešusi širdin dangaus koplyčią —
Priims lai prašymus už Jus visus.
Daužau kalėdinį žaisliuką šiandien
Ir laukiu išsvajotos ateities.
Tegu greičiau Kalėdų laimė rengias
Ir skrenda iš dangaus atnešt sėkmės.
Nešu Kalėdų laimę
Sveikinimas su Kalėdomis mylimam žmogui
Stogais snieguotais pas Tave einu,
Bažnyčių bokštais, šąlančiais varpais…
Nešu svajonių virpančiais delnais
Kalėdų laimę Tau iš debesų.
Tave myluoju snaigių glėbyje —
Ir nieko nebereikia man daugiau,
Nes sniego bučiniuos Tave radau
Ištirpdžius šerkšną savo širdyje.
Tūkstantis sniegelių
Sveikinimas su Kalėdomis mylimai
Aš siunčiu Tau tūkstantį snaigelių…
Su Kalėdom, mano mylima!
Nubarstysiu laime Tavo kelią
Ir lai lieka Tavo laimė amžina.
Aš siunčiu Tau tūkstantį snaigelių…
Teskamba gyvenimo daina!
Ir priklaupęs prieš Tave ant kelių
Vien tik Tau sakau: — štai Tavo dovana…
Randu tave tarp laiškų…
Sveikinimas su Kalėdom prarastam žmogui
Aš Tavęs pasiilgstu, kai šalia nebūnu —
Surandu Tavo žvilgsnį tik tarp durų senų…
Tavo šypseną mielą albume aš randu,
Žodį meilės kiekvieną — tarp laiškų geltonų.
Kai Kalėdos ateina, beldžia vėl į duris —
Tu išgirsk pūgos dainą — tai dainuoja širdis
Dovanodama džiaugsmą ir švelnumą akių
Nuo patyrusios skausmą, kai palikdavai Tu.
Angelas laimę atneš
Sveikinimas su Kalėdomis
Miega snaigės stebuklų nakty,
Laiko Angelas žvaigždę ant delno.
Kalėda stebuklinga, na kur Tu esi?
Tavo šventinių burtų aš laukiu.
Ten, tarp miesto senųjų namų,
Tau nupiešiu aš meilę ant sniego…
Iš žvaigždėtojo juodo dangaus
Dovanos trumpą laimę Kalėdos.
Kalėdų rytas šerkšnynuose
Mylimam žmogui
Baltieji bokštai siekia dangų —
Kalėdų rytas šerkšnuose…
Tau dovanoju laimės visą dangų.
Tave aš maudau pūgose.
Bučiuok gyvenimą sutikęs gatvėj —
Tarp svetimų jis taps savu…
Ir mėgaukis baltom plaštakėm,
Siųstų Tau oro bučinių.
Su Naujais metais, su Kalėdom!
Lai atlekia žirgais sėkmė
Ir blogiui nepalikus vietos,
Pranyks lai amžiams nuodėmė.
Apkabinu Tave širdingai
Ir Tavo širdį aš jaučiu —
Gyvenimas: „Tuk tuk!” — prasmingai
Tau laimę atsiuntė paštu.
Kalėdinių sniegų laivai
Kalėdinis sveikinimas
Ką man daryt? — Tave aš pamilau
Nepagalvojusi, kad vėlei pražuvau
Nakty bemiegėj, paryčio tyloj
Ir vienišų jausmų audroj…
Plaukiu kalėdinių sapnų laivais,
Žaviuosi Tavo žodžiais ištartais,
Prisimenu tik švytinčias akis
Ir šypseną, kurią man dovanoji vis…
Ką man daryt? — Juk, mielas, man esi
Gyvenimo vilčių žvaigždė šviesi,
Pasitikėjimu žmonių —
Gerų, piktų ir pavydžių…
Galbūt neabejingas man ir Tu —
Tai savo širdimi jaučiu,
Bet juk neleista Tau mylėt…
Kas gali tais kalėdiniais sapnais tikėt?
Kalėdinis laiškas
Kalėdinė meilės žinutė
Miega rankoj kalėdinis laiškas…
Telefonas jau daro klaidas..
Ir žvakidės aplipusios vašku
Man sumaišo švenčiausias maldas.
Aš supu mintimis meilės lopšį,
Kol užmigusi slysta ranka…
Užsūpuot noriu viską, ko trokšti,
Užliūliuot svajones lopšine.
Ir bijau siela liest meilės laužą —
Į žvaigždes nusidegint rankas,
Kuomet Angelas lyg vaikas mažas
Man kalėdinės Duonos atneš.
Su Kalėdų laiškais užmigau..
O iš ryto daug laimės radau.
Per Lietuvą plaukiu
Per Lietuvą plaukiu galinga Nemuno upe —
Nuo Kauno varpinių Kalėdų vėjai pučia…
Nors gruodžio žvarbuma, bet prisiminus Kūčią,
Sušildo širdį man senųjų grindinių kalba.
Į Santaką plaukiu matydama pilis ir bokštus —
Artėja dviejų upių suledėjęs delnas…
Ir aš džiaugiuosi, kad įšalęs kranto meldas
Grąžins širdin senamiesčio kalėdinius varpus.
Į Katedrą plaukiu suklupdama Kūčios asloj,
Kur tarp raudonų plytų sienų — mano Dievas.
Nuplovęs marmurines tikinčiųjų sielas,
Vis laukia Kunigais pavertęs Angelus maldoj.
Į Rotušę plaukiu trumpų akimirkų sraute —
Ledinio ižo šurmulingas žaismas traukia
Pavaikščiot aikštėmis, kur mylintieji laukia,
Aukoti priesaikas Naujųjų metų vestuve.
Į Kauno pilį aš plaukiu, nužvelgdama krantus.
Ir man tarp nūdienos istorija vaidenas
Lig skaudulių įtempus lietuvybės venas,
Atskleisdama, kad meile žemei pavaldus žmogus.
Apsnigta malda
Sveikinimas iškritus pirmajam sniegui
Su pirmu sniegu! Apsnigta malda…
Sušaldžius medį džiaugiasi žiema!
Su pirmu sniegu! Eidami gatve,
Kažką pasveikinkit šalta gniūžte.
Su pirmu sniegu! — pasakykit Jam,
O Jis paleis gniūžtelę dar kažkam…
Ir taip ateis visur balta žiema,
Net nepažįstamus išprausdama.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė