Brangioji laime,
Sveikinimas tėvams
Brangioji Laime, nešk motulei meilę
Ir daug saulėtų bei ramių dienų…
Tegu gyvenimas tėvelio gaili,
Jam neužkraudamas sunkių darbų…
Geroji Laime, pabučiuok motulę,
Paglostyk Jai blakstienas, kai miegos…
Ir kai visi jau bus namuos sugulę,
Tėvelio širdį sveikata užklok.
Pusė amžiaus nugyventa
Sveikinimas tėvams
Jau pusė amžiaus nugyventa žemėj –
Tai pusė kelio ir darbai nepabaigti:
Jų su vaikais daugėjo metų menėj,
O tie darbai šventi, mieli ir amžini.
Po pusę saujos kaupėte aruodą —
Tai pusė derliaus ir laukai neapsėti.
Jums bus vaikai vienintelė paguoda,
Kada anūkai sugūžės glėbin visi.
Rūpestis meile
Neužmiršime niekad Jūsų rankų švelnumo,
Padaryto mums gėrio, kol dar buvom maži.
Jūs išmokėt branginti šeimos baltąjį rūmą
Ir per amžius Jūs būsit mūs’ vaikams pavyzdys.
Daug parbėgusių metų — tai sukauptas kraitis:
Patyrimo, darbštumo, dosnumo, gausos…
Norim Jums palinkėti sveikatos ir laimės —
Mūsų rūpestis šiandien lai Jums meilę atstos.
Kreipimasis į tėvus prašant palaiminimo
Be palaimos žodžių nepaliksiu namų,
Neperžengsiu slenksčio į lemtį.
Nereikia taip nieko, kaip žodžio Tėvų,
Kur gėrio galėsiu aš semtis:
Rasos tyro lašo gaivinti viltims
Ir saulės šviesos tiesti keliui,
Vaivorykštės juostų svaiginti mintims
Ir kartais suklupti ant kelių –
Priglusti prie žemės, klausytis minties –
Galbūt ji pajaus širdį geliant?
Kur širdgėla mano pažadins viltis
Ant Tėvo ir Motinos kelio…
Be palaimos žodžių nepaliksiu namų –
Ant sąžinės lauko prieš Tėvus suklumpu.
Kreipimasis į senstantį tėvelį
Prie šventinio stalo Tave pasodinčiau, –
Mano senas Tėve, duonos man atriek…
Aš vandens šaltinio Tau rytais įpilčiau –
Šimtąkart upelin aš galiu nulėkt.
Aš už rankos Tave galiu nusivesti, –
Mano senas Tėve, eiti man padėk…
Su Tavim galėjau net žvaigždes pasiekti
Ir slapčiausia pasakų kalba… tylėt.
Mano senas Tėve, kaip Tavęs man trūksta –
Praeities turtingos, Tavo šilto būsto…
Dukters ir anūkų sveikinimas tėveliams
Jūs mane auginot – Lietuvai merginą –
Ir sulaukėte mažų anūkų jau.
Saulę iš likimo spinduliais dalinot –
Už mane svarbesnio nėra Jums, tačiau:
Aš labai gailiuosi, kad galiu paguosti
Vien tik laiško žodžiais, mylimieji Jus.
Bet šventai tikiuosi, kad šlamės Jums uosiai
Ir skambės į langus ilgesio lietus.
Jūsų patyrimas lietuvybės gijom
Judviejų anūkuos meile apsivijo..-
Gerasis mano tėveli,
… atėjau, nes man reikia Tavo namų šilumos, be kurios, rodos, ir mano namai atšąla…
… sugrįžau, nes nebežinau, kaip tęsti savo gyvenimą, ir nors nedrįstu klausti, jaučiu, kad patarimą duosi pats…
… glaudžiuosi prie Tavęs, tarytum netyčia, tačiau
žinome abu, kad ieškau sau gyvenimo tvirtybės, stiprybės ir esmės…
…paimu Tavo atlaužtos duonos ir godžiai valgau iki paskutinio trupinio pasotindamas savo gyvenimą…
…atsigeriu iš Tavo stiklinės šalto vandens ir numalšinu sąžinės troškulį.
… klausausi Tavęs ir suprantu, jog dar daugybę metų būsiu Tavo vaikas, kuriam reikia Tėvo…
…neaprėpiama Tavo, Tėve, tiesa, kaip neaprėpiama Dievo šviesa
Sūnaus sveikinimas tėvams santuokos jubiliejaus proga
Dovanoju savo Mamai dangų
Ir mintimis nesu ant rankų
Į mylinčio Tėvelio glėbį,
Kad Jos galėtų pagailėti.
Dovanoju savo Tėvui žemę
Ir ilgesingą meilės kelią,
Kuriuo einu aš pats laimingas,
Nes meile tėviška turtingas.
Sveikindamas Jus dėkoju, mylimieji,
Kad apgynėte mane nuo vėjų,
Kad, likimo kryžkelėj dažnai lydėję,
Nenustojote sūnum tikėję.
Vaikų sveikinimas dosniems tėvams
Mums išliks gerumu spinduliuojantis žvilgsnis,
Tyros akys lyg mėlyno skliauto gelmė,
Žodžiai, lapkričio lapais įkritę į širdis,
Žingsniai, skambantys aidu mūs laiko tekmej…
Metų gilumą lietė Jūs rankos lyg širdį…
Mes lyg medžiai užaugom tų rankų glausti.
Tapačia šiluma mūsų akys Jums spindi,
Kuria globėte mus, kol dar buvom maži.
Kas sutiks dosnumu, jei ne tėviškės sodžius?
Kas gyvenimą mūsų pasotins dabar,
Kai pačių mūs vaikai savo nerimu guodžias,
Sielų ilgesio pirštais pabeldė langan?
Mes be Jūsų gerumo gyventi negalim –
Laimėj širdis pravirkdė – jos duokit kiek galit.
Palaiminkite mane darbams, tėveliai
Rašau Jums laišką iš toli toli,
O ilgesys vijokliais pina kojas.
Iš tolimų kelionių grįžti negali…
O šiluma namų vis kvepia rojum.
Didiems darbams subrendau jau seniai,
Bet trūksta ryžto ir palaimos žodžių.
Nors neprispaudę dideli vargau
Bet mano kelio – rožes neužgožę…
Prašau Jus pasimelsti už mane
Suteikt vilties – širdies palaimos kryžium:
Žmonėms sukūręs džiaugsmą darbuose –
Aš, praturtėjęs dvasios lobiais – grįšiu.
Palaimos ženklas mano akyse
Atvers sėkmės jutimą žmonėse.
Vaikų sveikinimas tėvams
Tarsi skambi gyvenimo giesmė –
Mums Jūsų meilė, duona, rūpestis..
Ir norisi karstai mylėt, gailėt,
Pateisint Jūsų tyrus lūkesčius.
Mes norim Jus lankyti visada
Su Jūsų anūkėliais mylimais,
Kad nubyrėjus džiaugsmo ašara
Apgaubtų tarsi debesų sparnais.
Mes mylim Jus ne švenčių dienomis,
Ne kasdienybės gūdžiam pilkuma.
Apvainikavęs meile ilgesys –
Tai mūsų amžinoji dovana.
Palaiminkite mane gyvenimo kelionei
Jau greitai slenkstį paskutinįkart numinsiu
Prieš staktos medį verksiu širdimi..
Bet pykčio mostu širdgėlą nuvyt bandysiu
Pajutęs namų skausmą Žmogumi.
Jau išeinu, pažadinęs padangės aušrą,
Bučiuodamas saulėlydžių žaras,
Tačiau krūtinę man jausmai sukausto,
Pabirę ašaros drėkina Jums rankas.
Tėveli, Motinėle, Artimieji – suklupau –
Palaiminkit mane kelionei,
Kad aš sugrįšiu kada nors – žinau –
Lai nekankins ir Jūsų abejonės.
Vaikų padėka tėvams už amžiną globą
Neišsenkantys sakiniai liejas
Jausmui tėviškumo amžinam,
Neisleidusiam nuskristi vėjais
Ir barstyti laimę pakelės beržams.
Taip, dėkingi mes dabar likimui
Už nepaprastus namus, Tėvus,
Ir už tai, kad niekada gimtinės
Neiškeisim į kitus kraštus.
Mes suklumpame prie Jūsų kojų –
Seną slenkstį mūs namų bučiuojam.
Brangus tėvužėli,
Ne tolybėse gyvenu, bet retai matomės… Kartais be reikalo kaltinu gyvenimą. Jaučiuosi kaltės lietuje paskandinęs Tavo širdgėlą, kai su priekaištu paklausi, ko taip retai pasirodau…
Tėvužėli, esu retas Tavo švenčių svečias ir mano atneštos gėlės, vargu, ar gali sunaikinti ilgesio minutes, kurios, tikriausiai, Tau panašios į kelionę aplink pasaulį. Jaučiuosi suglumintam prisiminimų rojuj, kai apkabini virpančiu savo glėbiu.
Atleisk man, Tėve – aš ateisiu retai, bet būsiu tikras Tavo garbės nešėjas žemėje. Triumfuokim, Tėve! Mes abu – tai vienai Mes abu – tai laimei Mes abu – tai jėga!
Dukters sveikinimas geriesiems tėveliams
Aš – lakštingala Jūsų Tėveliai,
Kuri čiulba padangėj aušros.
Margas paukštis gyvenimo kelio
Jūsų buvusia dainą kartos
Negirdėtoj lakštutės giesmelėj
Nenutylančio j Jums niekada…
Bet atleiskite savo dukrelei –
Lyg sparnuotoji – aš tik viešnia.
Sveikinimas tėvams auginantiems sūnų
Pilyse, kur karaliai gyveno.
Kur triumfuoja tvirtybės dvasia,
Ten galiūnų didybė nuo seno
Ir šlovinga senolių jėga –
Ta jėga, kuria sūnus auginam
Ne namams ar tėvelių darbams,
Bet jėga, kuria ginam tėvynę
Amžiniems mūsų žemės laikams.
Sūnaus sveikinimas tėvams santuokos jubiliejaus proga
Tikiu, kad nedaužys ruduo į langą,
Kai apkabinęs Mamą
Šoksi, Tėve, meilės tango…
Mamut, Tau sužibės visi žvaigždynai,
Kai apkabinus Tėtį
Jausies vos susipažinus…
Tikiu, jog aplankys Jus meilės vėjas,
Ir, palietęs žvakides,
Užpus šio vakaro žvaigždes…
Lai meilės jaudulys abu užliejęs
Priglaus Jus, mano pėdomis atėjęs,
Į švento ilgesio rankas.
Autorė: Nejolė Laukavičienė-Širvinskaitė