Nuotrauka: vandan desai.
Kalėdos – tai stebuklų metas,
Kai žvaigždės pildo troškimus,
Kai norai būna mums pavaldūs,
Ir džiaugsmas užgožia vargus.
Kūčių vakarą – ramybės sielai,
Kalėdų rytą – džiaugsmo širdžiai,
O visą gyvenimą – Dievo palaimos (vilties ir meilės).
Ištirpo žvakių liepsnose,
Širdžių ledai ir šaltas laiko gruodas.
Ir vėl nušvito mūsų širdyse
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Ramybės kūčių vakarą.
Per baltą krištolinį taką
Su sauja meilės ir vilties
Lai priklaupia prie židinio Kalėdos
Ir teišpildo troškimus širdies.
Kokia tyli Šventų Kalėdų šventė
Užsnūdus žemė sniego pataluos
Virš žemės skaisčios žvaigždės pasilenkę
Užmigusiam lopšinę uždainuos
Jei likimas uždėjo tau ant širdies kryželį +,
Uždėk tikėjimo brukšniuką – turėsi žvaigždelę *.
Jei gyvenimas nubrėžė tau aštrų minusą -,
Padėk svajonių spinduliuką – turėsi pliusiuką +.
Jei piktas angelas suplėšė paskutinę viltį,
Surinki skutelius, iš jų užkurki laužą ir turėsi kur sušilti…
Atsistojęs prie Šventų Kalėdų medžio
Sniego angelas pravirkdė savo fleitą.
Vakare prie laužo naujamečio
Jis dainavo apie laimės žvaigždę.
Apie tą, kurią širdy nešiojam,
Tik jos ieškome kažkur toli.
Skrido angelo daina, puošta svajonėm,
Kiekvienam linkėdama rast laimę šiam kely.
(Ilona Bumblauskienė)
…Žiemos šarmoj sustokim
pagalvoti
kas nuveikta, ko siekta,
kaip gyventa.
O kaip surasti tą
gražiausią žodį
artėjančiai žmogaus ir
žemės šventei…
(A.Martinaitis)
Tegul ištirps žvakučių liepsnose
Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas,
Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose
Vilties ugnis lyg pranašas paguodos.
Kalėdos – stebuklų metas. Tekrinta baltos snaigės, atnešdamos Jums gražią viltį ir tikėjimą. Tekrykštauja sniego jūroje linksmi ir laimingi vaikai, priversdami mus pagalvoti, kad vis dėlto gyventi norisi. Tesiaučia pūga, pasėdama kiekvieno namuose santarvę ir gerumą. Tedovanoja Jums Kalėdų Senelis džiaugsmą glėbiais, sveikatą maišais, o liūdesiui lai nepalieka vietos.
Žvaigždžių sidabras padangėj žvilga.
Baltom lelijom langai pražydo.
Linkim, kad takas nebūtų ilgas
Nuo prakartėlės į jūsų širdis….
Miega miškas, ir sodas, ir laukas.
Žiburiuoja tik eglė balta.
Kai gražiausiuoju metų sulauki,
Gera jaust artimuosius šalia.
Tegul Kalėdų naktį tylią
Atsėlina vaikystės pasaka šventa.
O dovanų krepšelyje tebūna
Ramybė, santarvė ir sveikata.
Kalėdų stebuklas
… Sutemų gniūžtes į langus mėto
Kas jisai, tas keistas juokdarys?
Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,-
Jis tikriausiai taip ir padarys,-
Kad lėtai per visą naktį snigtų,
O ryte pragystų vyturys.
Aš prašau, kad Meilė nepaliktų,-
Ji tikriausiai taip ir padarys,-
O Kalėdų žvaigždės neužgestų,
Ir languos spindėtų žiburys.
Aš prašau, kad mus Viltis surastų –
Ji tikriausiai taip ir padarys.
Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn,
Ne balti obelų žiedai –
Tai angelai Kalėdų naktį,
Pragydo žemėj nelauktai!
Vaikeliui gimusiam aukojam
Kilniausius jausmus mūsų širdžių,
Tautos kančias po kojom klojam –
Išgirski balsą prispaustų.
Šioj žemėj daug kas keista, netikėta
Šioj žemėj daug kas miela ir brangu
Todėl palikim teisę džiaugtis ir kentėti
Palikim teisę būti žmogumi,
Sušilkime visi prie žmogiškumo laužo
Ir tie kurie linksmi
Ir tie kurie liūdni
Ir šitos šilumos lyg duonos atsilaužkime
Ir būsim geresni,
Ir būsim sotesni …
(Eug. Matuzevičius)
Kai tavo akys blizga sidabru,
Vilties melodiją nešioja vėjas.
Lai tirpsta šerkšno rankos ant veidų-
Šventų Kalėdų šaltis sveikina atėjęs!