Iš mažučio – į didutį.
Iš silpnučio – į galingą.
Iš gležnučio – į stipruolį.
Auk, vaikeli, būk laimingas.
Aš ant savos šakelės sukroviau pumpurėlį,
Su rūpesčiu ir meile migdžiau jį vakarais,
O tu iš mažutėlio vis augi ir didėji,
Ir su laiku pražysi pavasario žiedais.
Virpėsi lietui lyjant, drebėsi vėjui pučiant,
Saulutei suspindėjus nušvisi sidabru,
Svajosi žvaigždei šviečiant, mylėsi metams byrant
Ir tęsi mano kelią nauju pumpurėliu.
Ar matei, kaip meškutis šį rytą tau šypsojos ir leteną tiesė,
Ar skaitei vėjo laišką rašytą, jis ant lango tau pasaką piešė,
Ar girdėjai, kaip žodžiai šlamėjo: „Su gimimo diena, mielas vaike!“
0 žvirbliukas kieme vis čirškėjo: „Čik či riki, tau laimės, tau laimės!“
Šiandien tu taip gražiai pasipuošęs, toks svarbus, ypatingas ir rimtas,
Degs žvakelės, su noru užpūsk jas, lai dienelės skubės džiaugsmo pilnos.
Kol šiąnakt saldžiai miegojai, fėjos kepė pyragus,
Jos šiandien su miško paukščiais švęs vaikų gimtadienius.
Džiaugsmo ir šviesos karalius skaitė tavo svajones
Ir įsakė savo galioms jas išpildyti visas.
Angelo balta širdelė tave saugos ir padės,
Tad, užpūsdamas žvakelę, padėkoki jiems visiems.