Buvo… Sunku šitaip pavadinti tai, kas buvo brangu, bet baigėsi. Praėjo. Negrįžtamai. Sunku visais – artimųjų, turėtos sveikatos, darbo, draugų – netekčių atvejais. Sunku atsisveikinti su tuo, kas turėta, branginta kaip dovana, ir su tuo, kas, mūsų įsivaizdavimu, privalomai turėtų mums priklausyti. Deja, kažko...
Ištrauka iš Richard Baxter raštųRichard Baxter (1615–1691 m.) – puritonų autorius, daug dėmesio skyręs kasdieniam krikščionių gyvenimui.Nė vienas iš mūsų negalime visiškai atsiduoti Dievui, jei neatiduodame jam visko, kas yra mūsų ir kas yra mūsų valdžioje. Vaikai taip pat yra mūsų valdžioje. Pati prigimtis...
Pažįstu šeimą, kurią galėčiau pavadinti idealia. Tokią, kurioje žmona sako: „Mes kartu ir džiaugsme, ir varge. Kai daliniesi džiaugsmu, jo padaugėja, kai vargu – dviese jį ištverti lengviau.” Gražu? Man – labai. Tik gaila, kad šeimą, kurioje šios vertybės ne deklaruojamos, o atsispindi tarpusavio santykiuose, pažįstu tik vieną.
Vasara – toks metas, kai daug dažniau nei kitu laiku tyčia ar netyčia tampi įvairių šeimų santykių liudininku. Vaikai laksto visur: paplūdimiuose, lauko kavinėse, parduotuvėse, parkuose. Kažkur šalia, žinoma, yra ir tėvai. Tarp tėvų ir vaikų vyksta nuolatinis abipusis auklėjimas.
Patyčios plinta kaip virusas. Tie, kurie šiandien mano draugai, rytoj gali tapti priešais.
Jonas: Aš sėdžiu pirmame suole. Kai kas nors kikena ar šnibždasi už nugaros, visada susinervinu. Galvoju, kad juokiasi iš manęs. Kai kas nors ką pasako, tai atrodo, kad trenktų. Būna, net supykina arba pradeda labai skaudėti galvą. Dažnai einu seselės paprašyti, kad išleistų namo. Tada kiti sako, jog esu „slabakas“, nes dažnai sergu.
Gerai tiems tėvams, kurių vaikai mielai užkandžiauja morkas bei salierų stiebelius ir nesuraukia nosies ant stalo išvydę garuojančią keturių grūdų košę, šviežių daržovių salotas ar dubenėlį maistingos sriubos. O kaip elgtis tiems tėveliams, kurių vaikai, tarsi laikydamiesi konspiracinės nevalgių vaikų draugijos įžado, griežtai atsisako valgyti sveiką, pilnavertį maistą?
Žmogaus asmenybę lemia ne tik genų bagažas. Ankstyvosios vaikystės patirtys ir tėvų klaidos daug lemia tai, kas esate šiandien.
Pakalbėsime apie tai, kaip auklėjimas namie, mokykloje ir gyvenime veikia psichikos organo raidą. Neabejotina, kad šiandienis auklėjimas šeimoje itin skatina galios siekį, tuščiagarbystę. Kiekvienas gali tuo įsitikinti iš asmeninės patirties. Žinia, šeimos pranašumai neabejotini, vargiai įmanoma įsivaizduoti tokią instituciją, kurioje tinkamai auklėjami vaikai jaustųsi...
(Dreikurs, Soltz, 1967, adaptuota ir papildyta Fontenelle, 2002) 1. Nelepink manęs. Aš pakankamai gerai žinau, kad neturėčiau turėti visko, ko tavęs prašau. Aš tik tikrinu tave. 2. Nebijok būti su manimi tvirtas. Aš labai tai vertinu – taip jaučiuosi saugesnis (-ė). 3. Neleisk man...
Ištrauka iš Vydūno knygos „GIMDYMO SLĖPINIAI“ (kalba sušiuolaikinta, stengiantis išlaikyti prasmę ir vydūnišką stilių, laukiama jūsų nuomonė) Įprasta vaikų gimtoji vieta Kai kam atrodo, kad visai aišku iš kur žmogus kyla, iš kur jis randasi. Mažas gyvybės daigas yra jo pradžia. Atseit iš to...
Naujausi komentarai: