Pažįstu šeimą, kurią galėčiau pavadinti idealia. Tokią, kurioje žmona sako: „Mes kartu ir džiaugsme, ir varge. Kai daliniesi džiaugsmu, jo padaugėja, kai vargu – dviese jį ištverti lengviau.” Gražu? Man – labai. Tik gaila, kad šeimą, kurioje šios vertybės ne deklaruojamos, o atsispindi tarpusavio santykiuose, pažįstu tik vieną.
Vasara – toks metas, kai daug dažniau nei kitu laiku tyčia ar netyčia tampi įvairių šeimų santykių liudininku. Vaikai laksto visur: paplūdimiuose, lauko kavinėse, parduotuvėse, parkuose. Kažkur šalia, žinoma, yra ir tėvai. Tarp tėvų ir vaikų vyksta nuolatinis abipusis auklėjimas.
Patyčios plinta kaip virusas. Tie, kurie šiandien mano draugai, rytoj gali tapti priešais.
Jonas: Aš sėdžiu pirmame suole. Kai kas nors kikena ar šnibždasi už nugaros, visada susinervinu. Galvoju, kad juokiasi iš manęs. Kai kas nors ką pasako, tai atrodo, kad trenktų. Būna, net supykina arba pradeda labai skaudėti galvą. Dažnai einu seselės paprašyti, kad išleistų namo. Tada kiti sako, jog esu „slabakas“, nes dažnai sergu.
Gerai tiems tėvams, kurių vaikai mielai užkandžiauja morkas bei salierų stiebelius ir nesuraukia nosies ant stalo išvydę garuojančią keturių grūdų košę, šviežių daržovių salotas ar dubenėlį maistingos sriubos. O kaip elgtis tiems tėveliams, kurių vaikai, tarsi laikydamiesi konspiracinės nevalgių vaikų draugijos įžado, griežtai atsisako valgyti sveiką, pilnavertį maistą?
Žmogaus asmenybę lemia ne tik genų bagažas. Ankstyvosios vaikystės patirtys ir tėvų klaidos daug lemia tai, kas esate šiandien.
Pakalbėsime apie tai, kaip auklėjimas namie, mokykloje ir gyvenime veikia psichikos organo raidą. Neabejotina, kad šiandienis auklėjimas šeimoje itin skatina galios siekį, tuščiagarbystę. Kiekvienas gali tuo įsitikinti iš asmeninės patirties. Žinia, šeimos pranašumai neabejotini, vargiai įmanoma įsivaizduoti tokią instituciją, kurioje tinkamai auklėjami vaikai jaustųsi...
(Dreikurs, Soltz, 1967, adaptuota ir papildyta Fontenelle, 2002) 1. Nelepink manęs. Aš pakankamai gerai žinau, kad neturėčiau turėti visko, ko tavęs prašau. Aš tik tikrinu tave. 2. Nebijok būti su manimi tvirtas. Aš labai tai vertinu – taip jaučiuosi saugesnis (-ė). 3. Neleisk man...
Ištrauka iš Vydūno knygos „GIMDYMO SLĖPINIAI“ (kalba sušiuolaikinta, stengiantis išlaikyti prasmę ir vydūnišką stilių, laukiama jūsų nuomonė) Įprasta vaikų gimtoji vieta Kai kam atrodo, kad visai aišku iš kur žmogus kyla, iš kur jis randasi. Mažas gyvybės daigas yra jo pradžia. Atseit iš to...
Kaip sunku žinoti, kad aš pats esu kliūtis mūsų susitikimui. Savasties ieškojimas yra amžinas vaikiškumas. Prisiminkime, kad dažniausiai pasitaikantis Savasties simbolis yra kūdikis arba vaikas. Kristus mokė: Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę (Mt 18, 3)....
Tik gimus broliukui, mažoji Sachi paprašė tėvų leisti jai vienai pabūti su kūdikiu. Tėvai to daryti nenorėjo, nes manė, kad, kaip ir dauguma keturmečių, kūdikiui ji jaučia pavydą ir gali jį nuskriausti. Bet ji nerodė jokių pavydo ženklų. Ji elgėsi su kūdikiu švelniai, o...
Naujausi komentarai: