„O, eglute, o eglute, kokie ištikimi tavo spygliukai”, dainuoja kasmet dauguma vokiečių šeimų. Iš tikrųjų kodėl ištikimi? Į tai atsako kitos eilutės: „Tu žaliuoji ne tik vasarą, bet ir žiemą, kai sninga”. Tuo nusakomos priežastys, kodėl eglutė atsiranda mūsų namuose. Ji yra visą laiką žaliuojantis medis, kuris nepasiduoda žiemos šviesos trūkumui….
… Spėjama, kad pirmosios Kalėdų eglutės buvo pastatytos apie 1600 metus Strasburge. Iš šakelės atsirado ištisas medis, o pastarasis dar buvo visas nukabinėtas saldumynais ir obuoliais. Vaikai jį smarkiai purtydavo, o saldumynai krisdavo jiems tiesiai į rankas.
Greitai tai tapo madinga. Iš pradžių vakarinėje Vokietijoje (kai kuriose vietovėse net teko uždrausti kirsti medžius), paskui protestantiškuose rajonuose. Ten dovanas, kurios pamažu tapo vis didesnės, apie 1800 metus imta nebekabinti ant šakų (kad nenulūžtų), o dėti po egle.
Kad tai turi būti medelis, niekur nebuvo nustatyta: kai kuriose Vokietijos vietovėse, pavyzdžiui, Saksonijoje, šeima susirinkdavo aplink „Kalėdų piramidę” – trikampį medinį, piramidės formos karkasą su skersiniais pagaliukais, kurių galuose būdavo pritaisytos žvakės.
XIX a. Kalėdų eglutė pradėjo savo pergalės žygį po pasaulį. Per vokiečių didikus, kurie tuokdavosi su užsieniečiais, ji atėjo į kitas Europos šalis. Kalėdų eglutė rado kelią ir į Ameriką: vokiečių emigrantai pastatydavo ją per Kalėdas, 1891 metais ji išsikovojo sau vietą net Baltuosiuose rūmuose.
Labiausiai šiam papročiui priešinosi vokiečiai katalikai. Jie juk jau seniai turėjo savo prakartėles, todėl statyti eglutę pietinės Vokietijos gyventojams atrodė beprasmiška ir net pagoniška…
Ištrauka iš knygos:
Kodėl mes švenčiame Kalėdas? / Volker Ufertinger ; iš vokiečių kalbos vertė Gražina Vasiliauskienė ; Klauso Ensikato iliustracijos. – Vilnius : Mūsų knyga, [2005] . – 62, [2] p. : iliustr. – ISBN 9955-14-080-1