Su šiuo klausimu mes galutinai įžengiame į simbolių pasaulį. Čia daiktai reiškia daugiau. Pavyzdžiui, žvakės. Po visko, kas buvo parašyta, niekas nesistebės, kad jos simbolizuoja augimą ir gyvenimą. Jau senovės germanai uždegdavo laužus tamsiomis naktimis, kad prisišauktų saulę ir jos jėgą. Dabar laužas sumažėjo iki žvakės, bet ji vis dar reiškia tą patį: naujo gyvenimo ir vaisingumo viltį.
Beje, žvakėms anksčiau teko svarbesnis vaidmuo nei šiandien. Iki elektros atradimo naktimis būdavo tamsu, ir žmonėms reikėjo surasti išeitį, kad apsišviestų patalpas. Pasirinkti galima buvo aliejines žvakes – bet jos mesdavo blankią šviesą. Taip pat dervos ir deguto mišinys apšviesdavo kambarį, bet jis skleisdavo nemalonius dūmus. Aiški, ryški žvakės šviesa kainavo pinigus, labai daug pinigų. Ne vienai šeimai būtų tekę metus taupyti. Galima įsivaizduoti, kad vaikams ir suaugusiems eglutė su žvakutėmis anksčiau reiškė gerokai daugiau nei šiandien.
Ir obuoliai, kuriais kai kurios šeimos papuošdavo medelius, buvo daugiau nei mėgstami vaisiai. leva suviliojo Adomą pažinimo vaisiumi (kuris vėliau buvo išaiškintas kaip obuolys). Pasekmė: abiems teko dingti iš rojaus. Taip parašyta Senajame testamente. Bet ištrėmimas nebuvo galutinis. Jėzus suteikė galimybę sugrįžti, todėl ant Kalėdų eglutės kabančių obuolių tikroji prasmė yra sugrįžimas į rojų.
Beje, iš pradžių žmonės šiuos obuolius pagražindavo ir papuošdavo. Nublizgindavo juos, nupiešdavo ir paauksuodavo Jėzaus darbų žemėje alegorijas. Obuoliai yra spalvotų stiklinių rutulių pirmtakai. Prieš gerus 100 metų Tiuringijos stiklo pūtikams šovė idėja gaminti stiklo rutulius. Visomis spalvomis blizgantys ant eglutės jie ir šiandien atspindi žvakučių šviesą.
Panašiai buvo ir su auksiniais riešutėliais. Jie be skanaus branduolio, turėjo užšifruotą Jėzaus prisiminimą. Pirmą kartą Augustinas, garsus jaunosios bažnyčios tėvas ir vienas didžiausių jos autoritetų, susiejo senovinį vaisingumo simbolį su Jėzumi.
Gudriai ir dvasingai Augustinui pavyko susieti visas tris riešuto dalis su Jėzumi. Žaliasis apvalkalas, kurio skonis yra kartus (ir iš tikrųjų nereikia jo ragauti), primena karčią Kristaus mirtį, medinis kevalas nurodo kryžių, prie kurio buvo prikaltas Jėzus, o branduolys (iš kurio anksčiau pirmiausia buvo spaudžiamas aliejus) simbolizuoja aukštesniąją Jėzaus prigimtį, šviesą, kurią jis atnešė pasauliui -kaip užsiliepsnoja riešutų aliejus. Trumpai ir drūtai. Žaliasis medelis, žvakių šviesa, obuoliai, riešutai. Kalėdų eglutė yra ne tik graži pažiūrėti. Ji yra tikras simbolių rinkinys.
Ištrauka iš knygos:
Kodėl mes švenčiame Kalėdas? / Volker Ufertinger ; iš vokiečių kalbos vertė Gražina Vasiliauskienė ; Klauso Ensikato iliustracijos. – Vilnius : Mūsų knyga, [2005] . – 62, [2] p. : iliustr. – ISBN 9955-14-080-1