„Tyli naktis, šventa naktis” yra visame pasaulyje žinomiausia Kalėdų daina. Pirmą kartą ji buvo sudainuota 1818 metais. Ir tie, kurie tuo metu buvo Oberndorfo Nikolajaus bažnyčioje (netoli Zalcburgo), tikrai manė, kad girdi ją paskutinį kartą. Mat daina buvo skubiai suimprovizuota.
Sugedo vargonai, ir kunigo padėjėjas Josefas Mohras išsigando, kad teks laikyti Bernelių mišias be muzikos. To neturėjo būti – ir jis išsitraukė eilėraštį, kurį buvo sukūręs prieš dvejus metus. Parodė jį Franzui Xaverui Gruberiui, kuris tuo metu dirbo mokytoju Arnsdorfe už trijų kilometrų ir vargonuodavo bažnyčioje.
Per porą valandų atsirado „Tyli naktis” dviems vyrų balsams (Mohras buvo tenoras, Gruberis bosas), gitarai (ja skambino Mohras) ir chorui.
… Po septynerių metų vargonų derintojas Mauracheris atsitiktinai surado nerūpestingai bažnyčioje numestas natas. Paėmė jas ir atidavė Tirolio dainininkų šeimai, kuri įtraukė dainą į savo repertuarą.
Kai šeima Gruberio kūrinį išplatino kaip senovinę tirolietišką liaudies dainą, niekas neklausinėjo apie autorių. Tik 1854 metais Karališkoji rūmų kapela dėl visa ko pasiteiravo Zalcburge – ir paaiškėjo: kompozitorius dar gyvas ir parašęs pasakojimą apie dainos atsiradimą.
Šiandien ši daina atliekama visame pasaulyje. Ji išversta į 300 kalbų ir dialektų, egzistuoja 961 jos aranžuotė. Ji taip glaudžiai susijo su švente, kad galima drąsiai teigti: Kalėdos be „Tylios nakties, šventos nakties” nėra tikros Kalėdos.
Ištrauka iš knygos:
Kodėl mes švenčiame Kalėdas? / Volker Ufertinger ; iš vokiečių kalbos vertė Gražina Vasiliauskienė ; Klauso Ensikato iliustracijos. – Vilnius : Mūsų knyga, [2005] . – 62, [2] p. : iliustr. – ISBN 9955-14-080-1