Nuotrauka: astrid westvang.
Kartą didžiulė žmonių minia stebėjo, kaip per ištemptą virš bedugnės lyną, vaikščiojo akrobatas, atlikdamas pavojingus triukus.
– Ar jūs tikite, – skardžiu balsu kreipėsi akrobatas į minią, – kad aš galiu pasiėmęs vienratį karutį pervežti jį lynu į kitą kranto pusę?
– Tikime,- pritariamai šaukė minia, – pervežk!
Akrobatas uždėjo karučio ratą ant įtempto lino ir atsargiai eidamas juo perėjo į kitą krantą.
– Šaunu, nuostabu,- šūkavo minia.
Tada akrobatas į karutį įdėjo didžiulį, prikrautą bulvių maišą ir vėl kreipėsi į minią:
– Ar jūs tikite, kad aš galiu eidamas lynu, šiuo karučiu pervežti visą maišą bulvių?
– Mes tikime tavimi,- dar garsiau šaukė minia, – pervežk!
Akrobatas neskubėdamas, laikydamas pusiausvyrą pervežė karutį su bulvėmis.
– Šaunu, nuostabu,- aidint aplodismentams šaukė minia,- tikras talentas.
Akrobatas dėkingai nusilenkė ir plačiai šypsodamasis vėl kreipėsi į minią:
– O ar jūs tikite, kad aš galiu pasisodinti į karutį žmogų ir jį pervežti šiuo siauru lynu į kitą krantą?
– Mes tikime, tikime tavimi, – įsiaudrinusi šaukė minia,- pervežk!
– Tada… – kreipėsi akrobatas į žmones, -tas kas iš jūsų iš ties tuo tikite, sėskitės į karutį…
Iki šiol šaukusi minia staiga nuščiuvo, nurimo ir aplink įsivyravo nemaloni tyla. Nei vienas iš taip garsiai šaukusių apie savo tikėjimą žmonių, taip ir nedrįso atsisėsti į karutį…
Šiandien daugelis į klausimą: „Ar jis tiki Dievu?“ , atsako, kad taip, jis Juo tiki. Tačiau tikrasis Biblijinis tikėjimas Dievu pasireiškia ne tuo, kad mes pripažįstame Dievo egzistenciją, bet tuo, kad mes pažinę Dievą, kurį mums apreiškė Jo Sūnus Jėzus, pasitikime šiuo Dievu ir esame pasirengę paklusti Jo valiai, kokia ji bebūtų …
Taigi, tai žinodami vėl paklauskim asmeniškai savęs: „Ar aš išties esu pasirengęs atsisėsti į karutį, kurį lynu virš gyvenimo bedugnės, veža Dievas?“