Kartą didžiulė žmonių minia stebėjo, kaip per ištemptą virš bedugnės lyną, vaikščiojo akrobatas, atlikdamas pavojingus triukus. – Ar jūs tikite, – skardžiu balsu kreipėsi akrobatas į minią, – kad aš galiu pasiėmęs vienratį karutį pervežti jį lynu į kitą kranto pusę? – Tikime,- pritariamai...
Ištrauka iš esė „Pasitikėjimas savimi“ Tokius balsus mes girdime vienumoje, bet jie prityla ir pasidaro negirdimi mums išėjus į pasaulį. Visuomenė visur paslapčia kovoja prieš kiekvieno savo nario žmoniškumą. Visuomenė yra akcinė bendrovė, kurios nariai, siekdami patikimiau užsitikrinti duonos kąsnį, tenkantį kiekvienam akcininkui, sutaria...
Polinkis tikėti dėl nieko nesusimąstant, nieko neišsiaiškinus, – didžiausia žmonijos silpnybė. (S. Ali) Didžiausias, stipriausias ir gudriausias tas, kuris moka lauki. (A. Diuma) Niekas negali žmogaus labiau įtikinti, kaip tvirtas kito įsitikinimas; jis paveikia net ir tuos, kurie nieko netiki. (A. Diuma) Žmogaus būties...
Meilė nutiesia didžiulius nematomus tiltus nuo širdies į širdį. Meilei nereikalingas kalbos žinomas – meilei nėra kalbos barjero. Meilė supaisto, suriša. Meilės visiems reikia, nes ji – visa ko pradžia. Pagrindas. Meilė – tai eilėraštis, kaskart skambantis vis kitaip, vis naujai. Meilė – it...
Mokytojas keliavo smėlingomis vietovėmis su mokiniu, kurio pareiga buvo rūpintis kupranugariu. Vakare, pasiekus užeigą, mokinys buvo mirtinai išvargęs, tad nepririšo gyvulio. ,,Mano Dieve, – meldėsi ropšdamasis nuo kupranugario, – pasirūpink kupranugariu: patikiu jį tau” Išaušus rytui kupranugaris buvo dingęs. -Kur jis? -paklausė mokytojas. -Nežinau,...
Naujausi komentarai: