Vienas svarbiausių Dievo darbų yra daryti žmones. Jis juos kuria vietoj tų, kurie miršta, taigi visada bus pakankamai žmonių, kurie rūpinsis žemiškais dalykais. Jis nekuria suaugusių, tik vaikelius. Manau, todėl, kad jie yra daug mažesni ir juos lengviau padaryti. Jam nereikia gaišti vertingo savo laiko, mokant juos vaikščioti ir kalbėti – tai galima palikti vaikučių mamoms ir tėčiams.
Kitas labai svarbus Dievo darbas yra išklausyti maldų. Tų maldų yra galybė, nes kai kurie žmonės (pavyzdžiui, kunigai) meldžiasi ne tik prieš miegą. Dėl šios priežasties Dievas neturi laiko klausytis radijo ar žiūrėti televizoriaus. Kadangi jis viską girdi, jo ausyse nepaliaujamai zvimbia baisus triukšmas, – žinoma, jei tik jis dar nesurado būdo, kaip jį išjungti.
Dievas viską mato, viską girdi ir yra visur, dėl to jis neapsakomai užsiėmęs. Taigi, tau nederėtų jo gaišinti, klausiant jo ar prašant dalykų, kurių jis sakosi negalįs turėti.
Ateistai yra žmonės, kurie netiki į Dievą. Aš nemanau, kad tokių būtų Vistoje, na, bent jau iš tų, kurie ateina į mūsų bažnyčią.
Jėzus yra Dievo sūnus. Jis atliko sunkius darbus, pavyzdžiui, išvaikščiojo vandenis, darė stebuklus, mokė žmones, kurie norėjo ką nors sužinoti apie Dievą. Žmonės galiausiai pavargo nuo tų mokymų, todėl ėmė ir nukryžiavo Jėzų. Bet jis buvo geras, gailestingas, kaip ir jo Tėvas, todėl ir pasakė Tėvui, kad, esą, tie žmonės nežinojo, ką darę, todėl reikėtų jiems atleisti… Ir Dievas atsakė: „Gerai“. Jo Tėtis vertino visus tuos sunkius darbus, kuriuos Jėzus darė žemėje, todėl jam liepė daugiau nebesileisti į kelią. Jis galėjo pasilikti rojuje. Taip jis ir padarė. Ir dabar jis padeda savo Tėčiui, klausydamasis maldų ir rūpindamasis tais Dievui svarbiais dalykais, kuriuos gali sutvarkyti pats, netrukdydamas Tėčio… Na, kaip koks sekretorius, tik daug svarbesnis. Todėl galima melstis bet kuriuo metu, kada tik nori, ir jie padės, nes dirba labai organizuotai (jau yra labai įgudę), be to vienas iš jų visada budi.
Visada nueik į Bažnyčią, nes dėl to Dievas jaučiasi laimingas. O jei ir yra kas nors, ką norėtumei matyti laimingą, tai Dievas. Neišsisukinėk, manydamas sau, kad yra smagesnių dalykų, nei bažnyčia, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas prie jūros ar gulėjimas pliaže. Tai netiesa. Be to iki pusiaudienio saulės pliaže vis viena nėra…
Jei tu netiki į Dievą, tai, jei nesi ateistas, būsi labai vienišas, kadangi tavo tėvai negali su tavimi visur eiti, – pavyzdžiui, važiuoti į stovyklą. O Dievas gali. Labai gera žinoti, kad jis yra šalia, kai ko nors išsigąsti, ima baimė tamsoje, arba kai tu nemoki plaukti, o dideli vaikai įmeta tave į tikrai gilų vandenį…
Bet tu neturėtumei visada galvoti, kad Dievas turi tau kažką padaryti. Man atrodo, kad Viešpats mane čia atsiuntė ir bet kada gali mane iš čia pasiimti.
Štai kodėl aš tikiu į Dievą.