Paskaitę šventųjų gyvenimus bei mistinių patirčių aprašymus daugelis žmonių ima manyti, kad mistiko gyvenimas turėtų būti panašus į Wagnerio operą. Ten nuolatos dedasi baisūs dalykai. Kiekvieną naują dvasios krustelėjimą lydi griausmas ir žaibai. Dangus plyšta, siela palieka kūną ir keliauja nuostabios nežemiškos šviesos link. Ten ji stoja į akistatą su Dievu, o visa tai lydi milžiniškas skraidančių, giedančių, trimituojančių angelų bei šventųjų Turnverein. Pagaliau prasideda iškalbingas pasikeitimas nuomonėmis tarp sielos ir Dievo. Viskas vyksta kaip operos duete ir trunka mažų mažiausia septynias valandas (mat septyni – mistinis skaičius). Visa tai nuolatos pertraukia žemės drebėjimai, saulės ir mėnulio užtemimai bei supersubstancinių bombų sprogimai. Galiausiai po trumpos muzikinės uvertiūros, po kurios turėtų prasidėti Pasaulio pabaiga ir Paskutinis teismas, siela sukiniais grįžta į kūną ir mistikas atgauna žadą. Jis vėl išvysta jį apspitusius susižavėjusius bičiulius vienuolius kurių pora slapta užrašinėja visas įvykio smulkmenas, savaime aišku, kaupdami medžiagą būsimajam kanonizavimo procesui.
Galima drąsiai tvirtinti, kad vidinio gyvenimo šurmulys – tai požymis įkvėpimo, ateinančio iš mūsų emocinių išgyvenimų arba siunčiamo dvasios, kuri išties nėra Šventoji Dvasia. Šventosios Dvasios įkvėpimas yra tylus, nes Dievas ima byloti tik nurimusioje sielos gelmėje. Jo balsas teikia ramybę. Jis nesukelia egzaltacijos, priešingai – nuramina, o egzaltacija kyla iš netikrumo. Dievo Balsas yra tikrybė. Kai veikiame jo skatinami, tai veikiame tvirtai ir ramiai. Kur kas dažniau (ko gera, visuomet) Jis liepia mums nurimti, stabtelti. Jis parodo mums sumanymų, kuriuos ketinome realizuoti Dievo garbei, tuštumą ir painiavą. Jis gelbsti mus nuo paskatų, kurios pastūmėtų mus į beatodairišką rungtyniavimą su kitais žmonėmis. Jis išvaduoja mus nuo ambicijų. Šventąją Dvasią galime pažinti iš to, kad ji pažadina mumyse romumą ir nuolankumą.
Autorius: Tomas Mertonas (Thomas Merton)
Ištrauka iš: Merton T. The Ascent to Truth. HBJ Publishers, 1981, p. 185-186. Iš anglų kalbos vertė T. Sodeika.