R. Skučaitė. Mamyte mylima
Mamyte mylima,
Tu — laimės pasagėlė.
Mamyte, tu — daina,
Tu — mano pasakėlė.
Mamyte, tu šilta
Saulytė dieną blausią.
Tu — pievoj atrasta
Gėlytė raudoniausia.
Galėčiau daug vardų
Tau šiandien sumanyti.
Gražesnio nerandu
Už mieląjį —
Mamytė.
Just. Marcinkevičius. Ką aš veiksiu žiemą
Visos gėlės jau nuvytę
Liūdna be gėlių.
Aš per žiemą tau, mamyte,
Busiu žiedeliu.
Vėjas ūžia, medžiai šlama
Paukščių jau nėra.
Aš per visą žiemą,
Mama, būsiu tau gera.
Aš lakštingala tau suoksiu,
Lėlę supdama.
O kai garsiai nusijuoksiu,
Pasibaigs žiema.
V. Giedra. Kačiukai
— Ko nubudot jūs, kačiukai, ant žilvičių
Taip anksti?
Juk dar šalta, mažučiukai,
Juk pusnynai
Dar aukšti!
Paryčiais audra šiurpioji
Dūksta pievoj ir šile…
— Greitai kovo aštuntoji,—
Mums miegoti
Nevalia!
Atkeliaus būriai vaikučių
Kantriai laukę
Tos dienos.
Prisiskins švelnių šakučių
Ir mamytėm
Dovanos!
Lylįa lylia mažutį,
Lylia lylia gražutį.
Aš tau išlyliuosiu,
Aš tau išsiūrųosiu.
Karveles ganysi,
Mano sūniukėli.
Tai mano mažutis,
Mano pupuliukas.
Lylia lylia sūniukėlį,
Lylia lylia gražutėlį.
R. Skučaitė. Močiutė
Kas gera, kas šilta —močiutė.
Kas glosto, kas glaudžia — močiutė.
Močiutė — tai pasakos ilgos,
raudonos uogelės ant smilgos,
Gėlių daigeliai sužėlę, lėlyčių margi drabužėliai…
Močiutė — mamytės mama. Močiutė — namų šiluma.
E. Selelionis. Mano dienos
Mano mažutės dienos —
Saulės anksti myluotos,
Tarsi laukų purienos —
Ryto rasa apklotos.
Dar visiškai neilgas
Mano pačios takelis.
Aš — kaip bitutė — pilkas
Mažas mamos paukštelis.
Lai debesėliai renkas,
Lai nepiktai grūmoja —
Švelnios mamytės rankos
Mano dienas globoja.
A. Matutis. Dvi šalnos
Dengiasi šalnom
Lanka.
Aš paglostau ją
Ranka.
Šiurkštūs tie gaurai
Balti
Ir labai labai
Šalti.
– – –
Štai močiutė
senyva…
Su šalna
Ir jos galva.
Ištiesiau
Mažytį delną
Ir paglosčiau
Šitą… šalną.
Nors močiutė
ir sena,—
jos švelni,
Šilta šalna…
A. Matutis. Apie mamą
Ta mamytė,
Ta mama
Susiraukia
Bardama.
Ir raukšlelių
Ant kaktos
Jai daugėja
Nuolatos.
— Gal patrinti
Lapais mėtų,
Kad raukšlelių
Nedaugėtų?
— Gal parnešti
Aspirino?—
Gerą vaistą
Vytas žino:
— Jei geri
Vaikučiai augs,
Mamos
Niekad
Nesirauks!
J. Degutytė
Motule, motule, tu kaip saulė mane rytais pažadini dainuodama.
J. Degutytė. Mano močiutė
Ant močiutės kelių
baltas gulbių sostas.
Ir užmiega vėjas
ant močiutės kelių.
Ant močiutės rankų
volungėlė gieda,
volungėlė gieda
ir žibuoklių keras.
Ant močiutės lūpų
pasakos gyvena
apie stiklo kalną,
apie aukso žiedą.
P. Širvys. Linksmas vėjas
Su baltais gandrais
Atskriejęs,
Švilpė, ūžė
Linksmas vėjas.
Ir pasakė
Man į ausį:
— Aš esu
Linksmasis vėjas!
Gaudyk vėją —
Nesugausi!
Čiupo —
Skrybėlę užkėlė
Medžio didelio
Viršūnėn!
Tupi mano
Skrybėlė
Aukšto ąžuolo
Viršūnėj.
V. Palčinskaitė. Lietučio pasaka
Kas ten trepsi, kas ten šoka,
Kas ten vaikščioja po stogą?
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug žydrų lietaus nykštukų.
Ilgos plonos jų kojytės,
Žydro stiklo kepurytės.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Žydro stiklo jų batukai.
O kiekvienas rankoj neša
Po apvalų žydrą lašą.
Ci ku ca ku, tu ku tu ku,
Daug lietučio sviedinukų.
Kuo greičiau į lysvę žalią
Pas plaštakę, pas gėlelę.
Ci ku ca ku; tu ku tu ku,
Skuba daug lietaus nykštukų.
M. Vainilaitis. Varlytės gripas
Po šalnų pradėjo lyti.
Kurkė pievoje varlytė.
Kurkė, maudėsi klane.
Ir neaišku, nežinia,
Nuo vandens ar nuo kurkimo
Ėmė, vargšė, ir užkimo.
Negirdėjo tokio gando,
Visos varlės nusigando.
Susirinko pabaly
Balto dobilo pily,
Ir pasikvietė sumanią
Pievų daktarę kamanę.
Pievų daktarė kamanė
Daug žinojo, daug išmanė.
— Gulk, varlyte, po lapu.
Susirgai žaliu gripu.
Dieną kitą pagulėsi…
Na, ir kurkti vėl galėsi!