Esi vargingiausių vargingiausia pasauly. Neturi nieko to, kuo žmonės taip gėrisi šiam pasauly ir ko siekia. Nors – paskutinė elgeta, bet esi turtinga turtais, kurių galbūt pasaulio turtingiausieji neturi. Turi širdį… o toj širdy meilės neišsenkamą šaltinį. Kas toji meilė?.. jeigu atsakyti į šį klausimą, neužtektų nei dienos, nei nakties, nei metų, nei amžių, pritrūktų žemės žodžių jai apsakyti.
Gana, vien to gana, kad tu ją – meilę savo širdy turi ir žinai, kad pasauly visi jos ilgis, pasigenda, visi jos ieško – neranda. Eik ten, eik į juos su ta šventa dangaus dovana. Žinok, nors žūsi – pergalėsi tegul tavo akys, rankos, kojos ir visi sąnariai pavirsta meile. Tegu kiekvienas žodis, kiekvienas palytėjimas, kiekvienas žingsnis bus – meilė. Eik, jie tavęs laukia ištiesę rankas, alkani, mirtini ištroškę… eik, gelbėk juos. Atiduok jiems, ko tik reikalaus: širdį, kraują, gyvybę, viską atiduok vardan meilės.
Salomėja Nėris