Tai ne kritikas, kuris viską skaičiuoja, ne asmuo, parodantis, kaip tvirtas žmogus suklumpa, ar nurodantis, kuriuos darbus būtų galima atlikti tobuliau. Visa garbė tenka čia ir dabar esančiam žmogui, kurio veidas padengtas dulkių, prakaito ir kraujo sluoksniais, kuris narsiai kovoja, klysta, išgyvena nesėkmes ir vėl klysta. Juk be klaidų ir nesėkmių niekas nepažintų didžiojo atsidavimo, gyvenimo neskirtų garbingam tikslui. Geriausiu atveju klysdami ir vėl bandydami veikti galime pažinti laimėjimų triumfo didybę, na, o blogiausiu atveju – rizikuodami patirti nesėkmę galime sužinoti, jog mūsų vieta – ne tarp drovių ir šaltų sielų, nežinančių nei pergalės, nei pralaimėjimo skonio.
Theodore’as Rooseveltas
Ištrauka iš knygos: „Atgaiva sielai”.