Vienoje indėnų gentyje jaunuolius pripažindavo suaugusiais tik tada, kai jie praleisdavo tam tikrą laiką visiškai vieni. Pasilikę vienumoje, turėdavo patys sau įrodyti, kad yra pasirengę brandžiam amžiui. Vienas toks jaunuolis ilgai keliavo nuošaliomis vietovėmis, kol pasiekė žaliuojantį slėnį, apaugusį medžiais ir nusėtą margaspalvėmis gėlėmis....
Dvi sėklelės gulėjo viena šalia kitos derlingoje pavasario dirvoje. Pirmoji tarė: „Noriu augti! Trokštu įleisti šaknis gilyn į dirvą ir prasikalu ūgliais pro kietą žemės paviršių… Noriu išskleisti švelnius pumpurus kaip vėliavas, pranešančias apie atėjusį pavasarį… Veidu noriu pajusti saulės šilumą, o žiedlapiais –...
Tai ne kritikas, kuris viską skaičiuoja, ne asmuo, parodantis, kaip tvirtas žmogus suklumpa, ar nurodantis, kuriuos darbus būtų galima atlikti tobuliau. Visa garbė tenka čia ir dabar esančiam žmogui, kurio veidas padengtas dulkių, prakaito ir kraujo sluoksniais, kuris narsiai kovoja, klysta, išgyvena nesėkmes ir...
…bet kuris kitas žmogus, jei jis nėra protiškai atsilikęs, gali išspręsti visas problemas, jei bus pasirengęs skirti tam laiko. Mes negalime išspręsti gyvenimo problemų jų nespręsdami. Pagrindinis psichoterapijos tikslas yra stengtis padėti klientams susivokti arba padaryti lankstesnę jų reagavimo sistemą. Geriausius sprendimus daro tas,...
Derlingoje rudens žemėje gulėjo greta dvi sėklos. – Noriu augti! – tarė pirmoji sėkla. – Įleisti šaknis j žemės gilumą ir išželdinti daigą. Sveikindama pavasarį, noriu lyg vėliavas išskleisti savo švelnučius pumpurus. Trokštu savo veidu pajusti saulės šilumą ir savo žiedlapiais – rytmetinės rasos...
Naujausi komentarai: