Depresiją dažnai lydi blogi įpročiai, tokie kaip impulsyvumas, priklausomybė ir atidėliojimas.
Ne kartą moksliniai tyrimai įrodė, kad artimi santykiai padeda apsisaugoti nuo depresijos. Atkreipkite dėmesį, kad svarbu ne turimų draugų skaičius, o tų santykių kokybė.
Baimė yra atsakas į realų pavojų, kuris yra čia pat, dabar, o nerimas yra susirūpinimas dėl įvykių, kurie tik gali įvykti – įvykių, kurie gali būti nenuspėjami ir kurių jūs negalite kontroliuoti.
Sąmoningas emocijų atpažinimas sumažino jų poveikį.
Tačiau, kaip galite atspėti, nerimas nėra pats tinkamiausias įveikos mechanizmas. Tai suteikia situacijos kontrolės jausmą, nors ir iliuzinę, bet, deja, neišvaduoja iš spiralės žemyn, kaip ledai (ar viskis) gali akimirksniu padėti pasijusti geriau, bet iš tikrųjų neišsprendžia problemos.
Sergant depresija, dėl neigiamo smegenų šališkumo blogos situacijos atrodo daug blogesnės, nei yra iš tikrųjų. Tiesą sakant, tikrovė beveik neabejotinai yra geresnė, nei atrodo: jūsų santykiai nėra tokie sugriuvę, jūsų darbas nėra toks beprasmis, o jūsų sugebėjimai yra didesni, nei jūs suprantate.
Atrodo, kad neigiami įvykiai turi daugiau įtakos nei teigiami. Praradę penkis dolerius labiau nusiminsite, nei suradę penkis dolerius tapsite laimingesni. Jei draugas jums pasakys, kad esate gražus, tai nereiškia, kad tai atsvers kito draugo jums pasakytus žodžius, kad esate negražus.
Visa tai reiškia, kad norėdami būti laimingi kasdieniame gyvenime, turime turėti didelį teigiamo ir neigiamo santykį. Ir paaiškėja, kad po ilgo tyrimo šis santykis yra trys su vienu.
Smegenų reakcija į skausmą yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės, kenčiantys nuo lėtinio skausmo, labiau linkę susirgti depresija, ir atvirkščiai.
Atpažindami, kad į savo praeitį žiūrite pro dabartinės depresijos akinius, galite suprasti, kad jūsų gyvenimas ne visada buvo toks blogas.
Bet tai nėra neįmanoma. Norėdami atsikratyti destruktyvaus įveikimo įpročio, negalite tiesiog nustoti to daryti, nes tada jums liks tik stresas. Vietoj to, jūs turite jį pakeisti kitu įpročiu.
Mankšta yra turbūt paprasčiausias ir galingiausias būdas pradėti spiralę aukštyn.
Pirma mankštinkis, paskui save apsidovanok.
Prastas miegas yra vienas iš labiausiai paplitusių depresijos simptomų.
Dauguma žmonių mano, kad mes šypsomės, nes jaučiamės laimingi, tačiau gali būti ir kitaip: jaučiamės laimingi, nes šypsomės.
Masažas mažina skausmą, stresą, nerimą, gerina miegą.
Dėkingumas pagerina miego kokybę.
Ir tyrimai rodo, kad lyginant save su mažiau pasisekusiais, neduoda tokios pat naudos kaip dėkingumas.
Kalbėjimas, fizinis kontaktas ar net tiesiog buvimas šalia kitų gali sumažinti stresą, skausmą, nerimą ir depresijos simptomus, padidinti ramybę ir laimę.
Žmonės, kurie labiausiai trokšta artumo, dažnai yra jautriausi atstūmimui.
Iš Irako ir Afganistano grįžtantys ginkluotųjų pajėgų kariai penkis kartus dažniau serga depresija nei vidutiniai civiliai. Tačiau šuns suteikimas gali labai padėti, o tai gali padėti ir civiliams. Keletas tyrimų parodė, kad augintiniai mažina depresiją; jie keičia jūsų dėmesį, įpročius ir bio-grįžtamąjį ryšį, taip pat padidina oksitocino ir kitų neurotransmiterių kiekį.
Svarbi naminių gyvūnėlių antidepresinio poveikio sudedamoji dalis gali atsirasti nebūtinai vaikščiojant ar žaidžiant, o tiesiog dėl to, kad esate atsakingas už kitą gyvą būtybę.
Galiausiai, augintiniai ne tik tiesiogiai padidina oksitocino kiekį, bet ir skatina socialinę sąveiką su kitais žmonėmis. Tai vadinama „socialinio katalizatoriaus efektu“ – vedžiojimas su šunimi padidina tikimybę, kad atsitiktinis nepažįstamasis nusišypsos ar net pradės su jumis kalbėtis.
Taigi, jei turėjote sunkius santykius su tėvais, jūsų smegenys gali turėti tendenciją į artimus santykius reaguoti neigiamai.
O jei vaistus derinsite su psichoterapija, tikimybė pasveikti beveik padvigubės.
Man patikusios mintys iš Alex Korb knygos “The Upward Spiral: Using Neuroscience to Reverse the Course of Depression, One Small Change at a Time”.