Nuotrauka: jsorbieus
Kalėdų rytą, tuoj atsikėlus, negalima nieko dirbti: nei gryčios šluoti, nei krosnies kurti.
Kalėdų rytą eina kuo anksčiausia gyvulių šerti.
Kalėdų pirmą diena. tegalima valgyti tik tuos valgius, kurie padaryti Kūčiose (Viduginų k., Saločių v.).
Kalėdų rytą pirmiausia valgydavo po gabalėlį Dievo pyrago, paskum paprastą pyragą su taukais, nugraibytais nuo skystimo, kuriame virdavo mėsą. Galop valgydavo mėsos, ir taip pasistiprinę eidavo bažnyčion (Gumbelių k., Vabalninkas).
Parėję iš bažnyčios, pirmiausia būtinai valgydavo miežinio pyrago.
Moterys ir mergaitės slėpdavo iš rudens riešutus, o per Kalėdas gausiai visiems dalydavo.
Kalėdų pirmą dieną negalima valgyti su peiliu, nes ištiks nelaimė.
Pirmą Kalėdų dieną negalima galvos šukuoti, nes žvirbliai rūtas kapos.
Jei pirmą Kalėdų dieną iš šieno byra grūdai, bus geri metai, jei nebyra — blogi.
Pirmą Kalėdų diena negalima eiti į svečius; tik namie galima padainuoti, pašokt.
Pirmą Kalėdų dieną visą laiką sodžiuose giedodavę Šventas Kalėdų giesmes. Vakarą sueidavę į vieną kiemą ir giedodavę rožančių. Pasibaigus giedojimui, atnešdavo muziką, ir pats šeimininkas pradėdavo šokti. Tada būdavo baigtas adventas ir pradėtas mėsaėdas.
Kalėdos trunka iki Trijų Karalių. Tuo metu vakarais moterims negalima verpti, nes kandys siūlus sukapos
Prieš Kalėdas reikia grąžinti visas skolas. Jei negražinsi visus metu busi skolingas.
Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių visi vakarai vadindavosi „šventvakariais“. Per tą laiką nieko negalima dirbti (verpti, malti), nebent tik plunksnas plėšyti.
Jei Kalėdos baltos, tai Vėlykos bus žalios ir atvirkščiai.
Ištrauka iš knygos: Jonas Balys „Lietuvių kalendorinės šventės“
Kalėdų rytą karvės, jaučiai ir avys (gyvuliai, kurie sutiko Jėzaus Kristaus gimimą) buvo šeriami šienu, nuimtu nuo Kūčių stalo. Tuomet šeimininkai apžiūrėdavo stalą ieškodami sėklų iš šieno. Daug sėklų reikšdavo gausų derlių ateinančiais metais.
Kalėdų pirmoji diena buvo laikoma šventa, todėl buvo vengiama visų nereikalingų darbų. Buvo valgomas tik iš anksto paruoštas maistas. Didžiąją Kalėdų ryto dalį buvo giedama ir dainuojama. Tik vėliau žmonės eidavo vieni pas kitus ir sveikindavo su šventomis Kalėdomis. Ir, pagaliau, paprastai ne labiausiai pasiturinčių kaimynų namuose, pasirodydavo muzikantai, kurie pranešdavo apie Advento sezono pabaigą ir pramogų bei piršlybų periodo pradžią.