Grupė JAV mokslininkų tyrė įvairios trukmės šviesos seansų poveikį depresija sergantiems žmonėms ir nustatė, kad trumpas, vos 20 minučių intensyviosios šviesos SAD seansas yra efektyvus šios ligos simptomams švelninti.
Žinoma, kad šviesos terapija yra veiksmingas būdas depresijai, sezoniniam nuotaikų sutrikimui (angl. Seasonal Affective Disorder, SAD) ir panašioms ligoms gydyti. Merilendo bei Kolumbijos universitetų, Vašingtono St Elizabeths ligoninės bei kitų institucijų mokslininkai tyrė 15 depresija sergančių žmonių.
Dešimt moterų ir penki vyrai prieš tai nebuvo gydyti, tyrimas atliktas žiemos sezono metu. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo per 45 metus.
Mokslininkai lygino pradinius depresijos rodiklius su tais, kurie buvo po 20, 40 ir 60 minučių trukmės šviesos seansų. Gydymui buvo naudojama 10000 liuksų intensyvumo šviesa, seansai buvo atliekami ryte.
Mokslininkai nustatė, kad 40 minučių seansas pacientų savijautą pagerino labiau nei 20 minučių seansas, bet nesiskyrė nuo 60 minučių seanso, tačiau pokyčių greitis buvo sparčiausias per pirmąsias 20 seanso minučių.
Tyrėjai apibendrina, kad depresijos indeksą galima efektyviai sumažinti 20-ties minučių šviesos terapijos seansu, maksimali nauda gaunama per 40 minučių, tačiau kitos 20 minučių jokios papildomos naudos nesuteikia.
Sergant depresija ar panašiomis ligomis, šviesos terapija rekomenduojama kasdien, kol ženkliai nesušvelnės simptomai.
Studijos autoriai pažymi, kad tikslinga atlikti didesnės imties tyrimus stebint ir ilgalaikį skirtingos trukmės šviesos seansų poveikį.
Tyrimo ataskaitą paskelbė žurnalas „International Journal onDisability and Human Development“.
Žinoma, kad šviesa turi tiesioginį ir stiprų poveikį dviem hormonams – serotoninui ir melatoninui, kurie lemia žmogaus emocinę savijautą, paros aktyvumo ir poilsio ciklą. Serotoninas gaminamas ir žmogaus organizmo veiklą reguliuoja dieną, o melatoninas – naktį. Serotoniną organizmas paverčia melatoninu.
1953 metais JAV mokslininkai nustatė, kad jau anksčiau atrastas serotoninas turi įtakos žmogaus centrinei nervų sistemai. Kai šio hormono lygis normalus, žmogus jaučiasi laimingas, ramus ir darbingas. Tyrimais nustatyta, kad depresija, nerimas ir nemiga dažnai susiję su serotonino stoka. Šio hormono kiekį kraujyje padidinus, nemalonūs simptomai sušvelnėja ar visai išnyksta. Saulės ar intensyvi dirbtinė šviesa skatina organizmą išskirti serotoniną.
1958 metais JAV mokslininkai atrado, kad smegenų kankorėžinė liauka tamsiuoju paros metu gamina hormoną, ir pavadino jį melatoninu. Vėliau nustatyta, kad šviesa slopina melatonino gamybą kankorėžinėje liaukoje.
Melatoninas yra svarbus organizmo biologinis reguliatorius, tvarkantis paros ir metų sezono bioritmus. Melatonino gamybos pokyčiai rudenį ir žiemą, kai šviesos sumažėja, lemia sezoninę depresiją.
Kankorėžinė liauka informaciją gauna per regos nervą, todėl mokslininkai tyrė ir nustatė, kad dirbtinės šviesos impulsai gali reikiamai paveikti melatonino gamybą, kad žmogaus būklė pagerėtų. Tam buvo sukurtos ir ištobulintos intensyviosios šviesos lempos, kurios gali būti naudojamos tiek medicinos įstaigose, tiek ir savarankiškai.
Plėtodami tyrimus, mokslininkai nustatė, kad intensyvioji šviesa (plačiau vadinama tiesiog antidepresine arba SAD šviesa) gali padėti ne tik dėl sezoninės nuotaikų kaitos, bet ir dėl depresijos apskritai. Yra studijų, kuriose minimas net 80 % jos efektyvumas įvairių sutrikimų atvejais.
Antidepresinė SAD šviesos terapija gali padėti jei:
✓ kamuoja nemiga,
✓ sunku užmigti vakarais ir keltis rytais,
✓ vargina slogios nuotaikos,
✓ slegia nerimas,
✓ padidėjęs potraukis saldumynams,
✓ per tamsesnes būsenas sudėtinga džiaugtis gyvenimu