Laukuos artojai sėja brandų grūdą, Kad geras derlius džiugintų visus. Ir tu, o Mokytojau, tokio būdo- Į tą laukų artoją panašus. Jaunon širdin tu sėji protą, gėrį, Ją nuo audrų ir sugai, ir gini. Priimki šiandien rudeninę gėlę Ir ačiū, kad dėl mūsų gyveni....
Priimki, mokytojau, Atspindį vilties – Akių tyrumą. Tiesą, meilę Gyvenimu įprasmink. Padovanosiu tau geltoną klevo lapą- Ruduo išskynė vasaros gėles. Tegul jie apie rugsėjo prasmę šneka Ir mena saulės sklidinas dienas. O juk gražu, kai supas klevo lapas, Kai lenkiasi ištroškę prie žinių versmės,...
Eina Vasara graži tarsi mama Su vaikais, su paukščiais žaisdama, Supasi ant laikrodžio rodyklių Saulės sūnūs — spinduliai — išdykę. Nemiegok ilgai — praeis pro šalį, Nepavysi, neberasi kelio… Tam kely su antpečiais geltonais Jau budės Rugsėjis kapitonas. O! Kad vasara nepasibaigtų. Bet Rugsėjis...
Naujausi komentarai: