Grožis pats už save kalba. (T. Dreizeris) Nuosaikumas savaime gražus. (Euripidas) Įprotis visur matyti tik juokingą pusę yra tikras menkumo požymis, nes juokinga visuomet esti paviršiuje. (D. Graninas) Grožis – tai gamta, pasiekusi tobulybę. (O. Henris) Atgailaudami mes tampama gražesni patys sau. (P. Hensford...
… aš tik noriu prisiglausti prie kutenančios žolės, ir artėjant giliam vakarui stebėti, kaip Mano sostinė Vilnius apsikabina ir merkdama akis užmiega. Žiūrėti į tuos rausvus degančius senamiesčio stogus, kurie temstant kviečia balandžius miegoti. Norėčiau laikyti ne tik šiltą puodelį rankoje, bet ir jausti...
Senieji lakotai buvo išmintingi. Jie žinojo, kad atitolusio nuo gamtos žmogaus širdis pasidaro kieta; jie žinojo, kad liovusis didžiai gerbti visa, kas gyva, visa, kas auga, netrukus sunyksta ir pagarba žmogui. Todėl gamtos vaidmuo auklėjant jaunuolį, ugdant jo jautrumą, buvo labai svarbus. Lutheris Stovintis...
Grįžtu į kaimą, į vaikystės lopšį, kur kiekvienas kampelis iššniukštinėtas, kiekvienas akmenuotas takelis numindžiotas tavo gležnų pėdučių, kiekvienas medis nuglostytas ne tik tavųjų rankučių, bet ir kūneliu. Tas mažas žmogeliukas gėrėjosi gamta gaudydamas skrajojantį drugelį po mėlynąsias rugiagėles. Lakstė paskui žiogus, turškėsi baloj kartu...
…kai lyja, neliūdėk – verčiau prisimink karštą vasarą, kai lietaus nebuvo savaitėmis ir kai kartu su visa gamta jo troškai. Jei pradėdavo lyti – krykštavai drauge su kiekvienu žemės lopinėliu, godžiai geriančiu lietų, o pats ant pirštų galiukų šokai šiltame lietuje… Kiekviena stichija turi...
Nuotraukos iš SXC.HU Autorė: Sandra Lewis Pringle
Esu iš ten, kur mergužėlę Žalioj lankoj gali sutikt, Kur palei upę šieno kaugėj Gaili lig pat aušros numigt. Esu iš ten, kur žvaigždės lyja Rugpjūčio naktimis – kapt, kapt… Kur po lietaus spalvotą giją Gali lig pat dangaus surast. Esu iš ten, kur...
Naujausi komentarai: