Neatstumk jo
Vidurnaktis. Pažadintas telefono skambučio, pramerkiau akis. Skambino iš ligoninės, kurioje dirbau. Ką tik atvežtas berniukas skubiai operacijai. Nieko nelaukdamas, sėdau į automobilį. Trumpesnis kelias į ligoninę vedė pro pavojingiausią miesto rajoną. Surizikavau. Sustojau prie šviesoforo. Laikas slinko taip lėtai, kad atrodė, jog visą amžinybę laukiu užsidegančios žalios spalvos. Staiga prie automobilio pribėgo vyras purvinais marškiniais ir pilka dėmėta skrybėle. Jis jėga ištraukė mane iš mašinos. Viskas ką išgirdau – tai nuvažiuodamas sušuko, kad tos mašinos jam labai reikia. Nesupratau kas dedasi. Pirmą kartą Pakliuvau į tokią situaciją. Keturiasdešimt penkias minutes užtrukau, kol pavyko pasigauti taksi. nuvažiavau į ligoninę jau švintant. Tarpduryje sutikta seselė tik papurtė galvą. „Per vėlu. Vaikas mirė prieš pusvalandį. Tėvas atvyko 20 minučių iki jo mirties. Spėjo su juo atsisveikinti. Dabar jis rūko balkone“.
Galvodamas ką atsakysiu, nuėjau į balkoną. Balkone stovėjo vyras purvinais marškiniais ir pilka dėmėta skrybėle. Pamatęs mane, jis susmuko. Suprato, kad atstūmė paskutinį asmenį, kuris galėjo išsaugoti jo sūnaus gyvybę.
Daugelis mūsų atstumia Jėzų – vienintelį, kuris gali išgelbėti mus.
Kartais nė nepastebime kokie nepažystamižmonės yra mums svarbūs…
Labai labai…
Tai buvo labai žiaurus pasakojimas apie gyvenimo realybę. Gyvenimo tiesa.Skaudus pasakojimas…
Graudus pasakojimas ;((
priverčia susimąstyt..
gražus ir graudus pasakojimas 🙂
Skaudi ta realybe,bet kartais negali nieko padaryti..gyvenimas per daug žaidžia su mumis.. bet tiesiog bandai susitaikyti su viskuo ir vėl bandai eiti pirmyn..
tiesa
Nepamirškit ir Budos, jis irgi mus gali išgelbėti! O, ir dar scientologija mus gali išgelbėti. Taip pat dar ateiviai iš kosmoso, į kuriuos tiki Raeliečiai.
Wow…
Kūrinys – verčiantis susimąstyti.
Prie ko čia tas Jėzus? Kam jis visur kišamas? Šitas pasakojimas būtų tobulas jeigu ne tas Jėėėėzus gale. Žmonės taip pat vienas kitą mylėjo iki jo atsiradimo ir taip pat myli po to. Taip pat puikiai gyvena ir kito tikėjimo žmonės. Jeigu reikia kažkuo tikėti tai jau geriau savo tėvais, o ne kažkuo..
Bet ar tėvas kaltas, kad norėjo pamatyti savo sūnu, gal net ir paskutinį syki, ar jis kaltas, kad to siekė bet kokia kaina? Koks kartais žiaurus likimas…