Klausykime savo sapnų
Tu sapnuoji, bet nesugebi suprasti žodžių, kuriuos tau sako tavo sapnai?
– Ar kada nors žiūrėjai į dangų naktį ?
– Žinoma.
– Taigi pastebėjai Paukščių Taką ?
– Taip.
– Prisimink, Paukščių Takas nėra vien tik žvaigždžių sangrūda… Paklausyk manęs – sapnuodama mūsų siela mums nurodo troškimus, kuriuos ji nori patenkinti ir kurie yra būtini norint pasiekti sielos pilnatvę. Ligos, mirtis, neviltis, vienatvė – ten – viršuje – tai nepatenkinti mūsų sielos troškimai. Tas, kas nesiklauso savo sapnų, nesiklauso savo sielos. Tai baisu. Nes siela nuliūsta, taip nuliūsta, kad vieną gražią dieną nusprendžia mus palikti. Ir tuomet žmogus miršta. Mirštama dėl pernelyg nuliūdusios sielos…
Gilbert Sinouė „Dienos ir naktys“
Atsiuntė: Gintautė Kaminskaitė
be ryšio. jei sapnuoju mirtį, tai man reikia mirt? pff. nu ne.
visko gali būti 🙂 niekas nežino kaip čia yra 🙂